„Putinas ir SSSR komunistų partijos istorija, naujoji Rusijos imperinė istorija ir nirtulingas „LLR“ ir „DLR“ pasisavinimas. Vakar V. Putinas pasakė „istorinę“ kalbą apie Luhansko ir Donecko „Liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą, nors iš tiesų visa kalba buvo skirta vien tik Ukrainos kaip valstybės ir jos piliečių trypimui. „Tai – ne valstybė“, ji – „istoriškai nesusiformavo“, ji yra SSRS komunistų partijos neatsakingų sprendimų pasekmė. Ten neonacistai, rusų piliečių „genocidas“, reikia juos gelbėti. Viso nuo ekrano perskaityto pranešimo argumentai rėmėsi dviem šaltiniais: Komunistų partijos istorija, ir naująja senosios Rusijos imperijos istorija. Tokie, matyt, yra jo patarėjai „istorikai“, – feisbuke svarstė G. Mažeikis.
Pasak profesoriaus, tradicinė brežnevizmo laikų komunistų partijos istorija buvo dėstoma kritiškai ir dialektiškai aiškinant ankstesnių komunistų partijos veikėjų padarytas klaidas.
Gintautas Mažeikis. Vilmanto Raupelio nuotr.
V. Putinas tapo „istoriku“ fantastu su paslėpta meile Rusijos imperijai.
„V. Putinas kritiką pradėjo nuo Lenino, jį atakavo, tikėdamasis taip „įveikti“ jo palikimą, jo paveldą ir grįžti į Kotrynos Didžiosios ir Suvorovo laikus, prakeikdamas šito užkariautojo paminklo nuvertimą Poltavoje. Pagrindinis „neigimo neigimo“ argumentas buvo: jūs norite dekomunizacijos, mes jums parodysime dekomunizaciją! Grįžimas prie komunistų partijos istorijos argumentų ir jų „dialektinis paneigimas“ turi perkelti Rusiją į naują, aukštesnę būklę. Iš kur gi tas komunistinis magizmas? V. Putinas gimė 1952 metais. 1972 metais jis jau buvo visiškai indoktrinuotas komunistų partijos istorijos. VDR Drezdene vadovaudamas kultūros klubui ir sekdamas sovietinių karių santykius su vokiečiais, jis vadovavosi prievole diegti komunistų partijos istorijos pamokas į gyvenimą. V. Putinas tapo „istoriku“ fantastu su paslėpta meile Rusijos imperijai. Ir štai dabar pasakė istorinių kliedesių kalbą neigdamas Leniną, abejodamas Stalinu, – dar vėliau Gorbačiovo laikų partijos sprendimais ir bardamas partiją už padarytas klaidas, kurių dėka ir gimė „neonacizmas“ Ukrainoje ir kurią remia Vakarai. Ir štai jis dabar imsis atstatyti tvarką, taiką ir istorinį teisingumą“, – dėstė jis.
G. Mažeikio teigimu, po kelių metų bus papasakota, kaip 1940 metais Baltijos šalys stojo į Sovietų Sąjungą, kaip Lietuvai buvo padovanotas Vilnius ir Klaipėda, ir kaip reikia kovoti su neonaciais Lietuvoje.
„Tai buvo kolektyvinės Kremliaus beprotybės Postkomunistinės komunistų partijos „istorijos“ kalba. Kolektyvinis Kremlius, rašantis kalbas V. Putinui, pataikauja diktatoriaus svajonei ir skatina jį agresijai. Toks Kremliaus galvojimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai – po to bus Baltijos šalys, V. Putinas ir jo klika yra mirtinai labai pavojingi visai Europai ir pasauliui“, – rašė G. Mažeikis.
Primename, kad nepaisydamas Vakarų perspėjimų dėl sankcijų, V. Putinas pirmadienį pripažino dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje – „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – nepriklausomybę ir įsakė pasiųsti į jų teritoriją daugiau karių.
Balsavimas Valstybės Dūmoje baigėsi parlamentarų plojimais atsistojus.
Dūmos paskelbti susitarimai su LLR ir DLR sukuria „teisinį pamatą“ Rusijos armijos buvimui šiose teritorijose. Pagal susitarimus abi šalys sutarė dalytis karinėmis bazėmis ir bendrai saugoti savo sienas.
Parlamentarai abiem susitarimams pritarė vienbalsiai – 400 balsų už susitarimą su DLR ir 399 balsais už susitarimą su LLR. Antruoju atveju vienas deputatas pareiškė, kad laiku nepaspaudė balsavimo mygtuko.
„Tai vienintelis būdas žmonėms apsaugoti, brolžudiškam karui sustabdyti, humanitarinei katastrofai išvengti, taikai atnešti“, – sakė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jo komentarai skelbiami parlamento interneto svetainėje.
