Pasibaigus R. Pakso, G. Vainausko ir trečio kaltinamojo verslininko Antano Juozo Zabulio apklausoms, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė paskelbė, kad kitame posėdyje, vyksiančiame spalio 18 dieną, bus skelbiama bylos medžiaga ir paragino proceso šalis rengtis baigiamosioms kalboms.

Tuo metu valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas pranešė, kad pageidauja teisme viešai skelbti kaltinamųjų, liudytojų pokalbių įrašus.

„Aš siūlyčiau natūralioje aplinkoje, ten pat „Da Antonio„, toje pačioje aplinkoje su vynu, su pokalbiais apie politinę situaciją, apie mūsų politikus, apie mūsų prezidentę, viską. Jeigu klausyti, tai jau klausyti – ir dalyvaujant visiems žurnalistams. Man juokinga ir gaila valstybės“, – žurnalistams teisme sakė R. Paksas.

Jo advokatas Rolandas Tilindis teisėjams priminė, kad dar gruodį, bylos nagrinėjimo pradžioje, patenkintas jo kolegos prašymas dėl teksto supratimo. Teismas prie bylos pridėjo žinomo kalbininko Antano Smetonos kaip specialisto pateiktą išvadą. Tačiau tąkart kviesti A. Smetonos teismas nenusprendė. A. Smetona pateikė pokalbių su kitais asmenimis turinio ir teksto supratimo išvadą.

„Apie apklausą A. Smetonos, vertėtų sugrįžti prie šio prašymo“, – sakė R. Tilindis.

Trijų teisėjų kolegija nusprendė tenkinti advokato prašymą ir į kitą posėdį kviesti kalbininką.

Prokuroras G. Norkūnas pateikė prašymą skirti lingvistinę ekspertizę.

„Akivaizdu, kad šis tyrimas atliktas pažeidžiat Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, jis (A. Smetona – BNS) nevertino pokalbių visumos. Siekiant įvertinti pokalbio turinį, prašau pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centre Lingvistikos skyriui ekspertizę“, – sakė prokuroras.

Teismas dėl lingvistinės ekspertizės nuomonės kol kas neišreiškė.

Advokatas R. Tilindis stebėjosi, kodėl prokuroras šios ekspertizės nesiekė atliekant ikiteisminį tyrimą.

„Mano įsitikinimu, tuose pokalbiuose nėra mano ginamojo susitarimo ar pažado, siūlymo priimti ar gauti piniginį atlygį, todėl tas pokalbis yra rimto ginčo objektas“, – žurnalistams sakė R. Pakso advokatas R. Tilindis.

Kaltinimai korupcija – ne kliūtis į prezidento postą

Buvęs „tvarkiečių“ lyderis europarlamentaras R. Paksas sako, kad nepaisant jokių aplinkybių, sieks kelti savo kandidatūrą kitų metų prezidento rinkimuose. Jis žurnalistus tikino, kad kaltinimai korupcijos byloje nesutrukdys vėl siekti valstybės vadovo posto.

„Visi prezidentai visų rimtų valstybių, daugelis patenka į Prezidentūrą arba į darbo kabinetą iš panašių įstaigų arba iš dar liūdnesnių įstaigų. Kai tu eini prieš srovę arba kai tu eini prieš mainstream'ą, prieš tave yra metamos tokios jėgos“, – teisme žurnalistams sakė R. Paksas.

Kadangi R. Paksas per apkaltą yra pašalintas iš prezidento posto, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, jis negali kandidatuoti į jokias pareigas, kurioms eiti būtina konstitucinė priesaika. Seime svarstoma Konstitucijos pataisa, kuri atvertų kelią R. Paksui į rinkimus.

Politikas kaltės nepripažįsta ir mano, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.

R. Paksas prieš Vilniaus apygardos teismą stojo antrą kartą – 2004 metais teismas nagrinėjo nušalintojo prezidento bylą, joje jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Vėliau R. Paksas išteisintas.

Kalbos apie kyšį – pokštas

Penktadienį teismas apklausė ir trečią kaltinamąjį šioje byloje, Tarptautinės prekybos naftos produktais asociacijos vadovu prisistatantį A. J. Zabulį. Vyras anksčiau vadovavo tuo metu garsiai telekomunikacijų įmonei „Omnitel“.

Teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą (FNTT) dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.

STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

G. Vainauskas teisme penktadienį sakė, kad kategoriškai atmeta šį jam reiškiamą kaltinimą ir tikisi objektyvaus teismo sprendimą.

„Tai yra dirbtinai sukurta situacija ir įvertinta neadekvačiai“, – teismui pareiškė G. Vainauskas.

2015 metų rugsėjį sostinės restorane „Da Antonio“ įvykusiame G. Vainausko ir A. J. Zabulio susitikime specialiosios tarnybos užfiksavo jųdviejų pokalbį apie V. Janulevičių. Pokalbio metu G. Vainauskas D. Janulevičių pavadino „skriaga“. Taip G. Vainauskas sakė įvertinęs verslininko nenorą laikytis sutarties dėl 30 tūkst. eurų reklamos „Lietuvos ryte“.

Leidėjas taip pat yra pasakęs, kad jeigu V. Janulevičius nori, gali savo vardu dienraštyje nusipirkti puslapį ir sukritikuoti FNTT.

„V. Janulevičius pasakė, kad jei baigs projektą, įvykdys 30 tūkst. eurų sutartį, nes iki 14 tūkst. eurų, buvo sumokėjęs, pajuokavau kad užtektų pinigų kovai su FNTT“, – prisiminė G. Vainauskas.

G. Vainauskas teismui sakė galįs tik pritarti liudytoju teisme apklausto V. Janulevičiaus liudijimui, kad kalbos dėl kyšio FNTT tebuvo juokai.

„Mano santykiai priešiški su FNTT, aš jam ne padėti, tik pakenkti galėjau“, – teismą tikino G. Vainauskas.

A. J. Zabulis taip pat tikino, kad niekam nieko nesiūlė, nežadėjo.

„Nebuvo veiksmų, ketinimų, minties ar tikslo“, – sakė verslininkas.

Jis teigė, kad ilgus dešimtmečius versle laikėsi aukštų etikos standartų, nenuolaidžiaudavo net nusikalstamo pasaulio atstovams.

„G. Vainauskas V. Janulevičių įvardijo kaip taupų žmogų – neduoda reklamos į žurnalą „Stilius“. Tai buvo bendro pobūdžio pokalbis“, – teismui sakė A. J. Zabulis.

Kaltinamasis tikino, kad apie su V. Janulevičiumi siejamą FNTT tyrimą nieko konkretaus nežinojo.

„Aš nesiūliau, kad paveiktų, V. Janulevčius niekad neprašė padėti dėl ikiteisminio tyrimo FNTT. V. Janulevičius yra užsiminęs, kad turi problemų, ne tai, kad kažkas negerai, o kad vilkinama. Jo noras – kad tie dalykai pasibaigtų greičiau, turėjo versiją, kad tyrimu kažkas suinteresuotas iš konkurentų“, – pasakojo A. J. Zabulis.