Ji taip pat pažymi, kad dėl plano nebuvo tariamasi su savivaldybėmis, o Seime vykę pristatymai apsiribojo „sekliomis ir nuvalkiotomis frazėmis“.

„Europos Komisija mus ragina visapusiškai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, padėti žmonėms ir sektoriams, kuriuos pandemija paveikė labiausiai. Pandemija Lietuvos regionus paveikė nevienodai, taigi ir padariniai bus nevienodi. Tačiau planas rengtas be jokių didesnių diskusijų šalies viduje, be diskusijų su savivaldybėmis. Tai, kas yra pateikta, man primena planą, kuriame yra nemažai senų stalčiuose ilgokai pragulėjusių projektų, prastumtų įvairių interesų grupių. Visa tai tėra apkaišiota nauja retorika“, – sako socialdemokratė R. Budbergytė.

Jos teigimu, plano pristatymai Seime buvo neišsamūs – apsiribota abstrakčių krypčių pristatymais.

Seniai girdėtos frazės – štai netrukus turėsim teisingesnę, išmanesnę, žalesnę ir augančią Lietuvą. Tai yra vėjai.

„Seniai girdėtos frazės – štai netrukus turėsim teisingesnę, išmanesnę, žalesnę ir augančią Lietuvą. Tai yra vėjai. Deklaratyviais žodžiais apibūdinamos prezentacijos, kurias mūsų biurokratai yra puikiai ištreniruoti padaryti“,– sako R. Budbergytė.

Pasak parlamentarės, šalies viduje garsiai kalbama, kad reikia didinti savivaldybių savarankiškumą, tad plane numatytos lėšos būtų „unikali galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą“.

„Tačiau su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais nesitariama. Juk Vyriausybė turi puikią progą dalį iš tos 2,2 mlrd. eurų dotacijos investuoti pagal konkrečių savivaldybių poreikius. Kas geriau žino, ko labiausiai reikia – biurokratai Vilniaus ministerijose ar savivaldybės? Apie tai kalbėjo ir prezidentas Gintanas Nausėda“, – primena Seimo narė.

Buvusi finansų ministrė atkreipė dėmesį ir į premjerės I. Šimonytės teiginius, kad Ekonomikos gaivinimo plano lėšas planuojama skirti Vyriausybės programai įgyvendinti.

„Tokia žinutė iš premjerės lūpų yra nerimastinga. Šio plano pinigai Lietuvą pasieks 2023 m., taigi tais metais, kai vyks savivaldos rinkimai. Kai dabar nėra jokių rimtų diskusijų su visa savivalda dėl šio plano, gali nutikti taip, kad konservatorių ir liberalų savivaldybės džiaugsis pinigų lietumi, o štai likusioms gali tekti mažiau. Vyriausybės programa sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų ir jos įgyvendinimo priemonės prašosi rimtos analitikos“, – teigia R. Budbergytė.

Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Siekiant gauti numatytą finansavimą, Europos Komisija turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurį Lietuva turi parengti iki šių metų balandžio 30 dienos.

Kaip primena ELTA, praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė  sakė, kad, jos žiniomis, Europos Komisija (EK) priekaištų Vyriausybės parengtam planui neturi. Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad nusivylimas parengtu planu galėjo kilti dėl praėjusios kadencijos Vyriausybės sukeltų nepagrįstų lūkesčių.

„Žinau ir girdžiu, kad yra truputėlį galbūt nuviltų lūkesčių dėl to, kad praėjusios kadencijos metu buvo tam tikrų įsipareigojimų, kad kažkokie projektai tikrai bus finansuojami šiomis lėšomis. Tokių garantijų duoti nelabai kas galėjo, nes visą planą reikės suderinti su EK ir gauti Europos finansų ministrų palaiminimą“, – tikino jis.

I. Šimonytė pabrėžė, kad Ekonomikos gaivinimo plano lėšas planuojama skirti Vyriausybės programai įgyvendinti.

„Mūsų Vyriausybė nuo pat pradžių pasakė, kad tai nėra kažkoks atskiras fondas kažką gaivinti. Tai yra fondas, kuris yra skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą, joje numatytas priemones, kurios, savo ruožtu, eliminuotų mums daugybę metų EK žeriamus priekaištus dėl švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės atskirties, taip pat įgyvendintų reikalavimus, kurie yra išankstiniai, dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos“, – sakė ji.