Pasak jo, šiuo metu skolinimosi kaina yra aukšta, todėl ilguoju laikotarpiu augs ir skolos aptarnavimo kaina.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime pirmininkė Rasa Budbergytė tikina, kad keliant biudžeto išlaidas iš paskutiniųjų mėginama sukurti iliuziją, kad didinamas finansavimas visiems visuomenės poreikiams, nors iš tikrųjų, pasak jos, pokytis yra menkas.

Trečiadienį Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės viešųjų finansų plane planuojamos 17,98 mlrd. eurų pajamos ir 23,02 mlrd. eurų išlaidos. Deficitas sudarys 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skolos lygis – 42,3 proc. BVP.

Kitąmet, lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Finansų ministrė priminė, kad vis dar galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Jeigu prieš 5-10 metus skolinomės su mažomis arba neigiamomis palūkanomis, tai dabar skolinsimės su daug didesne kaina.

A. Butkevičius: tikėtina, kad biudžeto įstatymas kitais metais bus koreguojamas

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras A. Butkevičius, komentuodamas 2025 m. viešųjų finansų planą, teigė, jog Vyriausybė naujai valdančiajai daugumai palieka „viešųjų finansų tiksinčią bombą“. Pasak jo, artėjančiais metais valstybė skolinsis kaip niekada daug – jo paskaičiavimais, skolos administravimo kaštai kitąmet augs 200 mln. eurų, o 2026 m. dar apie 250 mln. eurų.

„Šita Vyriausybė naujai valdančiajai daugumai palieka tam tikrą viešųjų finansų tiksinčią bombą. Matom, kad ateinančiais metais nebeturėsim tokio spartaus biudžeto pajamų augimo. Jis numatytas 1 mlrd. eurų, bet ankstesniais metais buvo ženkliai didesnis“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

„Kas mane neramina analizuojant valstybės biudžeto išlaidas – jos auga, lyginant su praeitais metais, nuo 20 mlrd. eurų iki 23 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad skolinsimės kaip niekada daug – mano paskaičiavimais 5,04 mlrd. eurų, o skolinimosi kaina yra gana išaugusi. (...) Jeigu prieš 5-10 metus skolinomės su mažomis arba neigiamomis palūkanomis, tai dabar skolinsimės su daug didesne kaina“, – aiškino buvęs premjeras ir finansų ministras.

Politikas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitais metais nereikėtų tikėtis viršplaninių pajamų, kadangi Lietuvoje infliacija jau sulėtėjo, taip pat ir vidaus vartojimas. Pasak jo, konservatorių valdoma Vyriausybė didino ilgalaikius finansinius įsipareigojimus viršplaninėmis pajamomis, todėl dabar yra priversta kelti išlaidas.

„Manau, kad Vyriausybė atsidūrė labai blogoje situacijoje – ilgalaikius finansinius įsipareigojimus didino, o mokestinės reformos neįgyvendino, kas turėjo užtikrinti ilgalaikes tvarias pajamas. Matau, kad bus ilgos diskusijos ir gili analizė, kaip mes kitais metais gyvensime“, – prognozavo A. Butkevičius.

Buvęs premjeras užsiminė, kad šią „tiksinčią bombą“ išspręsti turės jau sekanti Vyriausybė.

„Tikėtina, kad valstybės biudžeto įstatymas gali būti ateinančiais metais koreguojamas ir kada nors pavasarį pradėtas persvarstyti“, – tikino jis.

R. Budbergytė: išaugusias pensijas ir algas „suvalgys“ aukštos pragyvenimo kainos

Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tvirtina, kad parengtas valstybės biudžeto projektas nėra „toks gražus kaip jį stengiamasi pateikti“. Ji pabrėžia, kad artėjančių metų viešųjų finansų plane nėra numatytas neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimas, todėl žemesnes pajamas gaunantiems žmonėms, anot jos, gyvenimas nepigs.

„NPD yra nedidinamas, nes akivaizdu – nepadaryta mokesčių reforma ir neišaugintos biudžeto pajamos, kurios mokesčių pavidalu sugrįžta į biudžetą, nėra vien ekonominio augimo atspindys. Na, jo tikrai nepakanka, kad būtų galima padidinti (NPD – ELTA) tam dideliam skaičiui žmonių, kurie balansuoja atskirtyje ar netgi skurde“, – Eltai komentavo R. Budbergytė.

Politikės teigimu, kainos ateinančiais metais, jei ne augs, tai bent jau stabiliai liks aukštos. Tai, anot jos reiškia, kad pragyvenimo lygis ir toliau augs tik didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

„Šis biudžetas yra subalansuotas iš paskutinių pastangų, kad atlieptų visus poreikius, kurių apsčiai mes valstybėje turime. Kiek įmanoma, bandoma per du milijardus, kuriais auginamos gyventojų pajamos parodyti, kad ir pensijos indeksuojamos, ir algos auga, bet iš tikrųjų tai yra trupiniai“, – pabrėžė R. Budbergytė.

„Nuo sausio 1 d. padidinti akcizai toliau įtakos aukštų kainų išsilaikymą rinkoje, ypatingai kalbant apie maisto produktus. Ir pensijų padidėjimą šiokį tokį, ir algų išaugimą tam tikroms kategorijoms darbuotojų suvalgys tas mūsų gyvenimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra labai brangus“, – aiškino socialdemokratė.

R. Budbergytė tikino, kad naujai Vyriausybei, kokia ji bebūtų, teks atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kadangi daugiau skolintis neleis Europos Sąjungos (ES) nustatyti Mastrichto kriterijai, o viršplaninių pajamų tikėtis nereikėtų.

„Nauja Vyriausybė neturės lengvo gyvenimo, nes tikrai tos fiskalinės drausmės taisyklės spraudžia į kampą ir reikės skaičiuoti kiekvieną centą. Ta sumažėjusi infliacija neaugins tų viršplaninių pajamų, kurias ligi šiol turėjome, ir algos nebekils tiek, kiek kilo praeitais metais ir todėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taip pat bus sumokėta mažiau“, – sakė ji.

2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.

Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“.

Taip pat numatoma, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.

Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.

Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.

Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.

Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.