– Kaip praėję rinkimai į Seimą pakoregavo respondentų požiūrį į politines partijas? Kokia tvarka jos rikiuojasi dabar?

– Eiliškumas toks pat, koks mandatų skaičius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – neabejotini lyderiai. Nuo visų gyventojų jiems balsą atiduoda 31,5 proc., o nuo balsuojančių – 45,5 proc.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) yra antroje vietoje, toliau Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis. Tai atspindi rinkimų situaciją, bet LVŽS populiarumas gal netgi padidėjo. Taip būna po rinkimų – laimėtojai iš inercijos gauna daugiau.

– Kaip šiandien atrodo pasitikėjimo aukščiausiais šalies politikais lentelė?

– Žvelgiant į palankių ir nepalankių vertinimų rodiklius, pirmoje vietoje yra Saulius Skvernelis – 68 proc. jį įvertino teigiamai. Neigiamų vertinimų labai mažai. Dalios Grybauskaitės reitingas kiek pakilo – 61 proc. Tačiau tai mažiau nei premjero. Trečioje vietoje Ramūnas Karbauskis – 52 proc. jį vertina teigiamai. Kiek esame matavę, tai jo geriausias rezultatas.

– Kaip prieš Kalėdas atrodo žmonių pasitikėjimas įvairiomis valdžios institucijomis?

– Tie rezultatai visai neblogi, gyventojų nuotaikos šiuo metu gana optimistiškos. Net Seimas vertinamas teigiamai – 15,3 proc. Tai mažai, bet, palyginus su situacija prieš rinkimus, rugsėjo mėnesį, daugiau. Tuo metu vos 6 proc. gyventojų Seimą vertino teigiamai, dabar – 15 proc., tai neblogas rezultatas.

Panašus rezultatas buvo tik prieš 12 metų, 2004 m. gruodį, kai, praėjus rinkimams, Darbo partija labai stipriai aplenkė kitus. Reikia pasakyti, kad dabartinis LVŽS populiarumas lygiai toks pat, kaip Darbo partijos prieš 12 m. R. Karbauskio populiarumas atitinka Viktoro Uspaskicho populiarumą tuo metu.

– Ar yra kokių nors didesnių ar mažesnių poslinkių visuomenės pasitikėjime kitomis valdžios institucijomis, įstaigomis?

– Kalbant apie vyriausybę, disbalansas neigiamas, nes apklausa vyko tuo metu, kai dar veikė senoji vyriausybė. Naujoji veikia dar tik kelias dienas, tad nėra ką įvertinti. Tačiau galima manyti, kad rezultatai bus geresni.

Pasitikėjimas Bažnyčia siekia 60 proc., policija – daugiau nei 60 proc. Paaugo pasitikėjimas prezidento institucija – šiuo metu tai 57 proc. Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene viršija 50 proc. Istorija su šaukštais padarė neigiamą poveikį, bet pasitikėjimas po truputį atsigauna.

– Galite pastebėti, kad visuomenės optimizmas išaugęs ar ne?

– Taip, optimizmas išaugęs. Yra ir kitų rodiklių, tai ir vadinamasis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, matuojamas kas mėnesį visoje ES. Jis ženkliai pakilo, yra vienas aukščiausių per daug metų. Optimizmo šiuo metu tikrai yra daugiau, nei buvo prieš metus ar pusę metų.

– Trumpai papasakokite, kaip rengiamos jūsų bendrovės apklausos. Kokiais būdais žmonės apklausiami?

– Ta procedūra nesikeičia jau 25 metus, naudojame tą pačią apklausą. Gal gyvenimas ir keičiasi, atsiranda internetinės apklausos, įvairūs būdai, bet mes naudojame tą patį. Turime maršrutą į atsitiktinį, kas penktą, butą. Jame atrenkame žmogų – ne tą, kuris atidarė duris ar nori kalbėti, bet pagal gimimo dienos taisyklę. Tą žmogų, kurio gimimo diena greičiausiai.

Gal tai juokingai skamba, bet taip užtikrinamas tikimybiškumas. Jei to žmogaus nebūna, ateiname kitą kartą, kai jis namuose. Kalbamės, o atsakymai lieka anonimiški. Kaimo vietovėse apklausiama 30 proc. žmonių. Vilnius sudaro maždaug 16–17 proc. visų Lietuvos gyventojų, tiek ir apklausiama. Atitinkamai Kaune ir kitur.

– Ko norėtumėte palinkėti respondentams, dalyvaujantiems apklausose?

– Pirmiausia noriu padėkoti mūsų apklausų interviu ėmėjams, kurie dirba sunkų darbą. Net šiuo metu, kai vakarais tamsu, lyja ir sninga, jie eina ir atlieka darbą. Taip pat noriu padėkoti respondentams, kurie geranoriškai atidaro mums duris.

Galbūt ne visi klausimai tobuli, kartais interviu ilgai užtrunka, bet tie, kurie atsakinėja, leidžia pažiūrėti į nuotaikas, nuomones, kaip tai keičiasi. Manau, kad daugeliui žmonių tai yra įdomu. Būtent jiems ir reikia padėkoti.