– Naujausių apklausų duomenimis, „valstiečių“ reitingai smunka, jūsų partiją populiarumu pasivijo ir galbūt net aplenkė konservatoriai-krikdemai. Ar galima pasitikėti skelbiamais skaičiais? Ar jie, jūsų manymu, atitinka tikrovę?

– Šįkart taip susiklostė, kad buvo trys apklausos per dvi dienas. Pagal vieną apklausą mes esame pirmoje pozicijoje ir augame, pagal kitą – antroje pozicijoje ir augame, o pagal trečią – mūsų populiarumas mažėja, esame antroje pozicijoje. Kaip tai vertinti?

Manau, dabar išvis nėra prasmės kreipti dėmesio į tas apklausas. Seimo nariai susitinka su žmonėmis ir žino, kad jie iš mūsų tikisi pokyčių, kuriuos pajustų per savo pajamas ir tvarką valstybėje. Kita vertus, gal tai ir paradoksas, bet mano ir Sauliaus [Skvernelio] reitingai apklausose augo, o partijos – mažėjo. Reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad kalbame apie labai menkus pokyčius paklaidos ribose.

Svarbiausia – tai, kad prieš biudžeto priėmimą stabilizavome padėtį koalicijoje. Pakankamai daug Seimo narių palaiko vyriausybę. Valdančiojoje koalicijoje dabar formaliai yra, regis, 69 parlamentarai. Bet neformaliai biudžetą šįmet palaikys greičiausiai daugiau balsų, nei palaikė praėjusiais metais.

Kad ir kaip opozicija stengtųsi silpninti valdančiąją daugumą, ji pati yra nusilpusi. Situacija Liberalų sąjūdyje ir Socialdemokratų partijos skilimas, daugelis kitų aplinkybių leidžia mums šiandien gan ramiai žvelgti į ateitį. Dar trejus metus vieni mus kentės, kiti – mylės, bet su mumis teks dirbti.

– Kuria prasme opozicija, kaip sakote, nusilpo?

– Balsavimas dėl biudžeto parodys, kad gausime daugiau balsų nei anksčiau. Jaučiu tai iš nuotaikų. Net ir mums oponuojantis naujasis socdemų lyderis viešai pasakė, kad palaiko biudžetą. Lieka tik paklausti, kodėl tie šeši žmonės (G. Palucką palaikę Socialdemokratų frakcijos Seime nariai – LRT.lt) išėjo į opoziciją. Turėtume sulaukti palaikymo ir iš Liberalų sąjūdžio, kurį šiuo metu drasko vidaus konfliktas. Jie nebepatiria politinio spaudimo, nėra lyderio, kuris įtikintų balsuoti prieš biudžetą.

Sunkiau buvo dirbti tada, kai mums oponavo koalicijoje su mumis esančios partijos pirmininkas. Tas faktorius išnyko. Dabar mes galime turėti skirtingas nuomones, argumentus, bet nebėra sąmoningo siekio sukiršinti tarpusavyje koalicijos žmones ir frakcijas. Turėdami 69 balsus jaučiamės daug geriau nei tada, kai turėjome 75.

– Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nė nesieksite formalios daugumos?

– Mes sieksime formalios daugumos.

– Galbūt jau galite pasakyti, kas realiausi kandidatai?

– Dar negaliu pasakyti. Tai nėra savitikslis: galime turėti 69 ir sėkmingai dirbti. Vis tiek turėsime daugiau nei opozicija. Žinoma, formali dauguma dar labiau palengvintų valdančiosios koalicijos darbą. Manau, kad viskas paaiškės per 2 savaites.

– Ar yra trukdžių derėtis su „tvarkiečiais“ arba Lenkų rinkimų akcija?

– Mes nesiderame su „Tvarka ir teisingumu“ ir Lenkų rinkimų akcija dėl dalyvavimo koalicijoje. Kai pradėsime derybas, apie tai bus pranešta – kad ir su kuo nuspręstume derėtis.

Dabar Seime yra daug žmonių, galvojančių apie tai, kur jie yra, ką veikia, kokie jų tikslai. Vieni jų savo žingsniais šiek tiek stebina, kaip Dovilė Šakalienė. Kiti galbūt bando susivokti, ką daryti, kai byra politinė partija, išeina lyderiai. Kalbu apie liberalų situaciją. Nebegaunanti dotacijų partija bankrutuoja, ją slegia pareikšti kaltinimai… Nesakau, kad liberalai bus tie, kurie papildys valdančiosios koalicijos gretas. Bet šios partijos atstovai turi pagrindo pagalvoti apie tai, kodėl jie turėtų būti opozicijoje.

– Ar yra reali galimybė, kad, nesusiklosčius palankiai situacijai formuojant daugumą ir tvirtinant biudžetą, šią žiemą atsistatydintų premjeras Saulius Skvernelis?

– Manau, nėra tokios galimybės. Jei balsavime dalyvautų visi Seimo nariai, galėtume tikėtis 85–90 biudžetui pritariančių Seimo narių balsų. Kam atsistatydinti, turint tokį palaikymą? O formali dauguma – daugiau teorinis klausimas. Kaip teisingai pasakė premjeras, kai mažuma turės daugiau balsų nei mes, ji suformuos daugumą ir naują vyriausybę. Bet tai neįmanoma.

Yra šalių, kuriose parlamentinę daugumą sudaro ne pusė parlamento narių plius vienas, o ta grupė, kuri turi daugiau mandatų už opoziciją. Kadangi Lenkų rinkimų akcija nėra pasiskelbusi opozicija, šiuo požiūriu mes esame laikomi dauguma. Visi siūlymai vyriausybei pasitikrinti yra beprasmiai, nes balsavimai rodo pakankamą vyriausybės palaikymą. Kai kuriais klausimais – net didesnį, nei prieš metus.

– Dar nepaskelbėte savo partijos kandidato prezidento rinkimuose, bet turbūt jau galite pasakyti, ko tikitės iš naujo valstybės vadovo? Ar jis turėtų tęsti prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, ar jo politika turėtų būti kitokia?

– Gan sunkus klausimas. Negaliu pasakyti, kad dabartinės prezidentūros vykdoma politika yra negera. Bet greičiausiai visada galima dirbti geriau. Jei kalbėsime apie Seimo, prezidentūros ir vyriausybės santykius, tai buvo laikotarpis, kai jų tiesiog nebuvo. Dabar mes tariamės, prezidentės patarėjai labai dažnai lankosi Seime, inicijuoja įstatymus, o mes daug tų iniciatyvų palaikome. Na, kai kuriais klausimais nuomonės skiriasi.

Galbūt dabar galima pastebėti mūsų prezidentės palankumą opozicijai. Bet aš apie prezidentūrą galiu kalbėti su didžiausia pagarba. Prezidentė elgiasi taip, kaip turi elgtis prezidentė.

Tiesa, jos metiniame pranešime buvo pasakyta daug kritikos. Bet visa tai, ką paminėjo prezidentė, mes priėmėme. Galbūt buvo komunikacijos klaidų. Galbūt veikia tas bendras fonas – kai mus kritikuoja visi, prezidentei atrodė būtina „sinchronizuotis”. Bet dabartinei prezidentei neturiu nė menkiausių pretenzijų dėl jos veiksmų.

Tam kandidatui į prezidentus, kuriam bus palanki dabartinė valdžia, bus lengviau dirbti. Kita vertus, niekas nenori ir nesitiki, kad prezidentas būtų palankus ir nekritiškas esamai valdžiai. Galbūt iš pradžių buvo minčių, kad šios valdančiosios daugumos gali nelikti. Dabar ta grėsmė išnyko, ir manau, kad visi su tuo faktu turės susitaikyti.

– Jei teisingai suprantu, jūs neturite priekaištų dabartinės prezidentės politikai?

– Neturiu.

Mums bus artimiausia mūsų kandidato pozicija. Jis arba ji tuos rinkimus ir laimės.

– Kurio iš trijų minimų kandidatų į prezidentus politinė pasaulėžiūra jums asmeniškai artimesnė – Visvaldo Matijošaičio, Gitano Nausėdos ar Vygaudo Ušacko?

– Mums bus artimiausia mūsų kandidato pozicija. Jis arba ji tuos rinkimus ir laimės. O iš tų trijų artimiausia greičiausiai V. Matijošaičio pozicija. Pagal požiūrį į vadybą, o ne užsienio politiką, nes iš jo tokių dalykų (apie užsienio politiką – LRT.lt) nesu girdėjęs.

– Kokie jūsų planai dėl alkoholio ribojimo? Kaip dėl specializuotų parduotuvių ir vadinamųjų „bambalių“?

– Latviai jau turėjo EK notifikavimą tuo klausimu. Notifikavimas būtinas, norint įvesti apribojimus. Mes, kiek žinau, kreipėmės ir laukiame notifikavimo dėl vadinamųjų „bambalių“. Dėl specializuotų parduotuvių ateinančių metų gegužę savo pasiūlymus turėtų pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija. Specializuotų parduotuvių idėja tikrai pasiteisina – ypač Skandinavijos valstybėse.

Bet svarbu nuspręsti – kokios atrankos sąlygos? Jei sistema bus monopolizuota, gali atsirasti skriauda per antkainius. Bet pagrindinis tikslas bet kuriuo atveju – kad alkoholio vartojimas mažėtų. Džiaugiuosi, kad turėjome politinės valios padidinti akcizus. Dabar tai padarys latviai. Skandinavijoje pripažįstama: akcizų didinimas – efektyviausia priemonė.

– O kaip dėl „bambalių“?

– Šito sprendimo poveikis alkoholio vartojimui nebus didelis. Bet sprendimas, jei gausime notifikaciją, kitąmet bus. Bet tai nėra tokio masto sprendimas, kaip reklamos draudimas ar akcizų didinimas.

– Žadėjote dvi ministerijas perkelti į Kauną ir sumažinti Seimo narių skaičių. Abiejų pažadų kol kas neįgyvendinote. Kodėl?

– Seimo narių skaičių galima sumažinti, jei yra palaikymas. Palaikymo nėra: mūsų frakcija – vienintelė, kiuri mano, kad Seimo narių skaičių būtų galima mažinti. Nė viena frakcija mūsų nepalaiko.

Kalbant apie ministerijų perkėlimą – yra politinis sprendimas dėl Žemės ūkio ministerijos. Dabar ministro ir kanceliarijos rūpestis – susikalbėti su Kauno miestu ir rajonu. Dėl Aplinkos ministerijos – sudėtingiau. Bet vyksta diskusija apie tai, kur Vilniuje galima būtų sukelti visas ministerijas. Būtų viena kanceliarija visoms ministerijoms. Sumažėtų valdymo aparatas, viskas veiktų efektyviau. O ketinimo perkelti Žemės ūkio ministeriją tikrai neatsisakyta. Dėl Aplinkos ministerijos galutinio sprendimo nėra.

– Kokius pagrindinius darbus planuojate ateinančiais metais?

– Pirmiausia – pradėti įgyvendinti tas reformas, už kurias jau balsavome: miškų reformą, valstybinių įmonių pertvarką. Tęsti švietimo reformą: universitetų sujungimą, aukštųjų mokyklų finansavimą, įvesti nemokamą mokslą nuo rugsėjo 1-osios, keisti mokėjimo mokytojams tvarką.

Padidinome krašto apsaugos finansavimą, bet lieka klausimas dėl skaidrumo. Turime būti tikri, kad krašto apsaugai skiriami pinigai bus naudojami efektyviai. Kad visuomenė pasitikėtų tuo, kaip valstybė naudoja krašto saugumui skiriamus pinigus.

Biudžete numatytos priemonės mažinti skurdą, keliant minimalų atlyginimą, pensijas. Vyriausybė nesiėmė drastiškų pokyčių, kurie neigiamai veiktų verslo planus. Verslas prašo stabilumo. Kita vertus, darbo jėgos apmokestinimo klausimai turi būti sprendžiami, o politinės valios tam tikrai užteks.

– Ar svarstoma didinti PVM?

– Ne. Kaip tik yra sprendimai mažinti PVM vaistams nuo 9 proc. iki 5 proc. ir nuo 21 proc. iki 5 proc. – nekompensuojamų receptinių vaistų apmokestinimą. Tai susiję ir su vaistų kainos mažinimu. Verslininkai, su kuriais teko bendrauti, pasirengę mažinti vaistų kainas tiek, kiek mažėtų PVM. Mes viską padarysime, kad tai įvyktų.

Socialdemokratų pirmininkas užsiima absoliučiu populizmu, ir tai nedaro garbės LSDP. Net konservatoriai tokiu populizmu neužsiima.

– Gintauto Palucko vadovaujama Socialdemokratų partija žada sukti į kairę ir pakovoti dėl didesnio socialinio teisingumo. Ar nebijote konkurencijos? Pernai socialdemokratais nusivylę rinkėjai balsavo už „valstiečius“, bet ateityje, nusivylę „valstiečiais“, gali ieškoti kairesnės partijos ir rinktis G. Palucko socdemus.

– Palinkėčiau G. Palucko vadovaujamai partijai neišsivaikščioti, bet įtariu, kad taip gali atsitikti. Jei valdančiojoje koalicijoje neseniai buvusios partijos pirmininkas pradeda kalbėti apie tai, kiek turi būti skiriama vaiko krepšeliui, aiškiai suvokdamas, kad tokių pinigų rasti neįmanoma, tai – žiaurus populizmas. Žmogus siūlo tai, kas nerealu, stengdamasis įtikti visuomenei.

LSDP patyrė milžinišką nuostolį, iš frakcijos Seime pasitraukus daliai jos narių. Manau, kad ši partija neišvengiamai iširs. Naujasis jos lyderis neatėjo su kokia nors programa – jis skelbia kairumo lozungus, bet kol kas negirdžiu, kuo jis kairesnis už konservatorius arba liberalus. Arba – už LVŽS. Socialdemokratų pirmininkas užsiima absoliučiu populizmu, ir tai nedaro garbės LSDP. Net konservatoriai tokiu populizmu neužsiima. Kažin, kaip jiems seksis įveikti 5 proc. rinkimų į Seimą barjerą.

– Kaip vertinate pastarųjų rinkimų Europos Sąjungoje rezultatus, kai naujoji dešinė, kuriai klijuojama „populistų“ ir net „fašistų“ etiketė, laimėjo Austrijoje, Čekijoje, Saksonijoje?

– Reikėtų turėti omenyje vadinamąją pabėgėlių krizę. Visuomenės nenori, kad į jas ateitų kitos kultūros, religijos žmonės. Auga palaikymas toms partijoms, kurios yra radikalesnės imigracijos atžvilgiu. Bet tai – ne problema, o tiesiog nuomonių raiška. Problema būtų tuo atveju, jei tai būtų smerkiama. Nes tai – žmonių valia. Reikia skaitytis su ta visuomenės dalimi, kuri turi kitokią nuomonę. O jei nebus skaitomasi, tai ta dalis tik didės. „Brexit” yra nesiskaitymo su visuomenės nuomone padarinys.