Tuo metu LRT televizijos vadovas Rimvydas Paleckis teigia, kad Seimo narys neišmano televizijos rinkos ir nesupranta, ką kalba.
Netvarkingos sutartys
„Seimo narių sprendimas suformuoti komisiją ir tirti LRT finansinę veiklą būtinas ir neišvengiamas. (...) Seimo nariai gavo medžiagą iš LRT tarybos visiškai chaotiškai pateiktą, ten nėra jokių aprašų, nėra jokių sutarčių, dalies sąmatų, nėra sutarčių, net jei gautas prodiuserio sutikimas pateikti informaciją“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė R. Karbauskis.
„Ta betvarkė, kuria pateikti dokumentai, rodo galimą netvarką ir LRT dokumentų tvarkyme. Viskas taip sumaišyta ir taip pateikta, tarsi bandyta pasijuokti iš Seimo narių“, – teigė „valstiečių“ vadovas.
„Ant sutarčių daug kur nėra numerio, nėra datų, kaip ta apskaita vykdoma, jei prie pateiktų sąmatų nėra datų, keistas apskaitos vedimas. Arba sutartis pateikta be numerio – yra data, bet nėra numerio. Netvarkingas apskaitos vedimas šiuo atveju akivaizdus“, – argumentavo R. Karbauskis.
Ta betvarkė, kuria pateikti dokumentai, rodo galimą netvarką ir LRT dokumentų tvarkyme. Viskas taip sumaišyta ir taip pateikta, tarsi bandyta pasijuokti iš Seimo narių.
Jis taip pat vardino atvejus, kai sutartyje, pasirašytoje kaip neatlygintina, praleidžiamas vienas punktas, o po kurio laiko jis atsiranda kaip priedas – ir čia jau atsiranda atlyginimo suma.
Pateikta 2014 metų nuasmeninta sutartis, kai prodiuseris įsipareigoja neatlygintinai užtikrinti kassavaitinės TV programos transliavimą, pačioje sutartyje praleistas penktas skyrius, o kitų metų kovą sutartis pakeičiama, išbraukiant žodį „neatlygintinai“, papildant sutartį penktu skyrium „atsiskaitymo sąlygos ir tvarka“. R. Karbauskio pateiktoje medžiagoje suma nebuvo nurodyta.
LRT televizijos vadovas R. Paleckis po spaudos konferencijos žurnalistams aiškino, kad punktai sutartyse galėjo būti praleisti jas pildant.
„Reikėtų žiūrėti labai konkretų dokumentą, bet kai mes papildome sutartį papildomais punktais, tai tie punktai, kurie pagrindinėje sutartyje yra išlikę ir nesikeičia, papildomame susitarime neminimi. Dėl to gali būti, kad per vieną ar kitą punktą yra peršokama, nes tas punktas nesikeičia pagrindinėje sutartyje“, – tvirtino LRT atstovas.
R. Karbauskis kėlė klausimus ir dėl prodiuserinių laidų kainų. „Kai aš matau dviejų valandų dešimties minučių laidos sąmatą 140 tūkst. ar kažkiek eurų, man tiesiog kaip žmogui kyla klausimas, kokias laidas ir kodėl mes darome“, – sakė parlamentaras.
Žurnalistams pateiktoje medžiagoje buvo pateikiamos nuasmenintos sąmatos, kuriose nurodytos 111 tūkst., 123 tūkst. eurų sumos.
Kuo skiriasi koncertas nuo laidos
Spaudos konferencijų salėje buvęs bendrovės „Creative industries“ direktoriaus pavaduotojas, „Eurovizijos“ prodiuseris Lauras Lučiūnas sakė, kad tokias sumas atsieinantys renginiai – transliacijos iš arenų, pavyzdžiui, „Eurovizijos“ konkurso finalas, Operos ir baleto teatre rengtas LRT jubiliejaus renginys ir t. t.
„Kadangi atpažinau skaičius, kuriuos rodė, galėčiau paaiškinti kiekvieną skaičių detaliai. Kur yra dideli skaičiai prieduose – tai arenose rengiami renginiai, jūs matėte „Eurovizijos“ finalo ir „LRT 60“ sąmatą, renginys Operos ir baleto teatre. Tokio masto renginys ruošiamas pusę metų, tai nėra dviejų valandų transliacija, tai yra pusės metų šimto žmonių komandos darbas“, – sakė prodiuseris.
Anot jo, iš tiesų dideli koncertai kainuoja brangiau. L. Lučiūnas pabrėžė, kad negalima šių renginių transliacijų lyginti su laidomis, kurtomis televizijos studijoje.
„Bet kuris mano daromas koncertas kainuoja šiek tiek brangiau. Tos sąmatos nei jos didelės nei ką. Žiūrint į skaičius, 100 tūkst. eurų, atrodo įspūdingai, tai didelė suma, bet kalbant apie kitą šalį, man yra tekę daryti koncertus ne vien Lietuvoje, tai juokinga suma. Jeigu toje pačioje Ukrainoje kam nors pasakyčiau, kad sugebame nufilmuoti finalą už 120 tūkst. eurų, matyt, pagalvotų žmonės, kad dirbame Žinių studijoje, o ne arenoje. Čia tokia lietuviška realija“, – po spaudos konferencijos Seime žurnalistams sakė prodiuseris.
„Tai nėra laida, tai yra didžiulis koncertas, kuriam pasirengimas trunka ištisus metus, kuriam reikia daug dalyvių, į kurį atskrenda svečių. Vieną sąmatą, kurią minėjo, kalbėjo apie LRT 60 (...), po to koncerto Montserrat Caballe (Monserat Kabaljė) skambino ir klausė, kas galėtų surengti jai panašų koncertą su panašaus lygio dekoracija“, – kalbėjo L. Lučiūnas.
Į spaudos konferenciją atėjęs LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis klausė R. Karbauskio, ar jis sąmoningai klaidina žmones, transliacijas iš arenų pateikdamas kaip televizijos laidą ir pabrėždamas didelę sumą.
„Ar jūs tyčia klaidinat žmones ir mulkinat, vadindami transliaciją iš „Švyturio“ arenos Klaipėdoje, „Eurovizijos“ finalą, ir LRT šešiasdešimtmečio renginį Operos ir baleto teatre laida ir pateikinėjate kolegos prodiuserio sąmatas visuomenei vadindamas tai laida. Bet juk tai ne laida, bet kam aišku, kad tai ne laida“, – sakė E. Jakilaitis.
Tūkstantis už dainą
R. Karbauskis tuomet retoriškai klausė, ar sąmatoje atlikėjų honorarams numatyta 18 tūkst. eurų yra adekvati suma.
„Parašyta – atlikėjai, sąmata, 18 tūkst. eurų. Viskas gerai, jei pas mus daina kainuoja tūkstantį eurų ir mes tai darom ir tai normalu, bet kaip paaiškinti mokytojui, kai jis gauna tuos kelis šimtus eurų už viso mėnesio darbą, kaip paaiškinti ligoninei, kad ji negauna 50 tūkst. eurų, kai mes kitoj vietoj už vieną dainą...“ – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
L. Lučiūnas replikavo, kad pasikvietus atlikėjus iš gatvės galbūt jie koncertuotų nemokamai.
„Tai tikrai nedidelė suma žymiam dainininkui. (...) Tą pačią daina gali sudainuoti ir Merūnas, ir V. Noreika, ir dar bala žino kas, bet visų honorarai bus skirtingi. Natūralu, kad vertinamas žmogaus indėlis, jo išsilavinimas, jo populiarumas ir kiek jis gali pritraukti žiūrovų“, – aiškino prodiuseris.
R. Karbauskis taip pat sulaukė klausimo, ar jis įtaria, kad LRT buvo apgaulingai tvarkoma apskaita. Politikas teigė, kad „tikrai sunku vertinti iš dokumentų, kuriuos gavom“.
„Mes gavom kažkokį kratinį dokumentų, kurie nėra tvarkingi. Mes tik galim įtarti, kad taip gali būti, bet gal mums padavė tik tai, ką norėjo, specialiai taip dokumentus pateikė, be aprašų, be tvarkos. Tai veda į klausimus, kaip tvarkomi dokumentai, kaip tvarkoma apskaita LRT“, – atsakė R. Karbauskis.
Seimo Kultūros komiteto vadovas taip pat pateikė klausimų jam keliantį atvejį dėl LRT pirkinio, kaip kilnojama televizijos stotis už 3,7 mln. eurų buvo perkama neskelbiamų derybų būdu. LRT įvardijo, kad toks būdas pasirinktas, nes prieš tai vykęs atviras konkursas neįvyko – visi pateikti pasiūlymai buvo atmesti.
Po spaudos konferencijos LRT televizijos vadovas R. Paleckis teigė, kad šis pirkimo būdas buvo suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Galiu pasakyti, kad būtent šito KTS pirkimu klausimu Viešųjų pirkimų tarnyba yra davusi mums leidimą pirkti taip, kaip mes nupirkome“, – tvirtino jis.
Kėlė klausimą dėl darbuotojų algų
R. Karbauskį stebino ir tai, kad televizijos darbuotojams dalis atlyginimo mokėta pagal autorinę sutartį, nurodomas atvejis, kai paskaičiuotas per metus darbo užmokestis siekė per 4 tūkst, eurų, o pagal autorinę sutartį – per 19 tūkst. eurų.
„Šiandien to skaidrumo tikrai nėra, ir jei kas pradeda šnekėti, kad tikslas Seimo valdyti LRT kokiu nors būdu, ten labai tiksliai parašyta, kodėl šito niekas negalėtų padaryti“, – R. Karbauskis gynėsi, kad tikslas nėra kištis į žiniasklaidos darbą.
Nuasmenintų sutarčių kopijas spaudos konferencijoje pristatęs R. Karbauskis sakė tai darantis, kad „nekiltų daugiau diskusijų, kad čia daroma politika“.
Tuo metu R. Paleckis sakė, kad LRT darbuotojai dirba pagal darbo sutartis, o autorinį honorarą gauna už papildomus darbus.
„Galiu tik viena pasakyti, kad šita administracija „susodrino“ visų žurnalistų algas LRT. Iki tol būtent taip ir buvo – minimalūs atlyginimai ir autorinės. Dabar visi gauna „sodrines“ algas. Jeigu yra kokie nors priedai, yra autorinės, jos mokamos už tai, kas nenumatyta darbo sutartyje“, – aiškino televizijos vadovas.
Apibendrindamas R. Karbauskio spaudos konferenciją R. Paleckis Seimo nario teiginius pavadino nekompetentingais.
„Panašu, kad Seimo narys, leidžiantis įstatymus, ne visai įsigilinęs į tai, ką kalba. Tai, ką mes šiandien girdėjome, ką jis kalbėjo, yra švelniai tariant labai nekompetentinga. Tai paskubomis surengta spaudos konferencija, nežinau, kodėl, galbūt nukreipiant dėmesį nuo kitų temų, kurios galbūt gali netrukus atsirasti“, – teigė R. Paleckis.
Jis taip pat tvirtino, kad pateikiant Seimo nariams dokumentus galėjo būti padaryta techninių klaidų, nes esą atsakyti į klausimus buvo mažai laiko.
„Iš 20 dienų, kurios buvo numatytos įstatymo, buvo realiai dešimt dienų išeiginės. Dalis darbuotojų ėjo atostogų, kaip suplanuota. Natūralu, kad teikiant dokumentus Seimui, – o mes tikrai rodėme gerą valią ir teikėme dokumentus Seimui, nors nuomonių buvo įvairių, – neatmesčiau, kad galėjo būti tam tikrų techninių klaidų. Ir jeigu viena ar kita sutartis neturi numerio, tai iš esmės nieko nereiškia, svarbiausia, kad sutartis turi parašus, turi sutarties objektą ir yra įvykdyti įsipareigojimai“, – pabrėžė LRT televizijos vadovas.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius antradienį per LRT tarybos posėdį teigė, jog visuomeninis transliuotojas dokumentus prižiūri tvarkingai.
Tuo pačiu jis tvirtino, kad bus įvertinta, kodėl Seimo narius pasiekė galbūt netvarkingos sutartys.
„Sakyčiau, kad gerai tvarkome (dokumentus – BNS), bet ten irgi bus galima atsakyti į tuos klausimus, kodėl tas gavosi“, – kalbėjo A. Siaurusevičius.
Sudarė tyrimo komisiją
Seimas baigdamas rudens sesiją sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.
Darbą Seimo komisija planuoja pradėti šią savaitę.
Kritikai komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.
Komisijai pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.
Komisija taip pat aiškinsis, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas.
Ž. Pečiulis: dokumentų prašyta per daug ir per greitai
Visuomeninio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako, kad Seimo nariams pateikta informacija gali turėti trūkumų, nes dokumentų buvo prašoma pernelyg daug ir juos reikalauta pateikti per greitai.
Taip jis kalbėjo atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pateikė Seimo nariams chaotišką informaciją apie turto valdymą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis.
Jeigu sakoma, kad LRT taryba įžeidinėja Seimą, tai norėtųsi ir pagarbesnio Seimo požiūrio į LRT tarybą ir LRT administraciją.
Pasak Ž. Pečiulio, parlamentarai iš LRT reikalavo pateikti nepagrįstai daug dokumentų.
„Aš kvestionuoju apimtis ir terminus, kodėl reikia vienu ypu pateikti šitiek įvairaus pobūdžio dokumentų. (...) Mes praktiškai turėjome pateikti penkerių ar šešerių metų sutartis“, – BNS antradienį sakė LRT tarybos pirmininkas.
„Jeigu sakoma, kad LRT taryba įžeidinėja Seimą, tai norėtųsi ir pagarbesnio Seimo požiūrio į LRT tarybą ir LRT administraciją“, – pridūrė jis.
Ž. Pečiulis tvirtino, jog detalesnę informaciją Seimo nariams LRT turėjo rengti žiemos švenčių metu „karštligiškai, be poilsio dienų ir neskaičiuojant darbo valandų“.
Pasak jo, Seimo nariai parodė, jog nori ne atsakymų, o tik sukelti triukšmą. LRT tarybos pirmininkas tvirtino besitikintis, kad sudaryta parlamentinė komisija visuomeninio transliuotojo veiklai tirti dirbs konstruktyviau.
„Mes labai norėjome, kad tai būtų Seimo komisija, mes norėjome, kad tai būtų Valstybės kontrolė ar panašiai, bet svarbiausia, kad būtų teisiniai reglamentai ir taisyklės“, – teigė Ž. Pečiulis.
„Dabar vežti sunkvežimiais dokumentus nežinia kur ir nežinia kam nėra rimtas užsiėmimas“, – kalbėjo jis.
LRT tarybos vadovas sakė negalintis atsakyti, ar visuomeninio transliuotojo administracija tvarkingai prižiūri dokumentus ir vykdo buhalterinę apskaitą. Jis teigė, kad tai turėtų aiškintis tarnybos.
„Yra sudaryta Seimo komisija, toliau mes bendradarbiausime su Valstybės kontrole ir, matyt, tam tikrais klausimais ji irgi atliks patikrinimus. Taryba prašys administracinės komisijos irgi atidžiau pasižiūrėti šitus dalykus“, – teigė Ž. Pečiulis.
Konservatoriai: R. Karbauskis trukdo tirti LRT veiklą
Parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos komisijoje dirbantys konservatoriai sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis trukdo tyrimui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai LRT veiklą tiriančioje komisijoje Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Bilotaitė antradienį išplatintame pranešime paragino R. Karbauskį „liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti“.
R. Karbauskis antradienį pareiškė, kad LRT chaotiškai atsako į Seimo narių klausimus ir tai, jo manymu, rodo „galimą netvarką ir LRT dokumentų tvarkyme“.
„Ramūnas Karbauskis, skelbdamas LRT atsakymus, sąskaitas, sutartis ir kitus dokumentus, labai aktyviai bando paversti tai politiniu šou, asmenine kova prieš LRT. Negana to, R. Karbauskis imperatyviai bando nurodinėti, kaip turėtų dirbti, į ką turėtų kreiptis LRT veiklą tirianti komisija. Nurodinėja, ką turi daryti teisėsaugos institucijos ir imasi kitų akivaizdžių spaudimo veiksmų. Pabrėžiu, kad R. Karbauskis nėra LRT veiklą tiriančios komisijos pirmininkas ar narys, todėl jo aktyvus veikimas gali būti traktuojamas tik kaip spaudimas komisijai“, – teigia komisijos narys A. Navickas.
Pasak parlamentaro, R. Karbauskis, komentuodamas LRT veiklą, kai kuriuos faktus pateikia painiai ir neaiškiai, nors vertinimus dėl sąskaitų, sutarčių ar kitų dokumentų turėtų pateikti ne Seimo narys, o kompetentingi specialistai.
„Visa tai trukdo komisijos darbui, kenkia jos nešališkumui ir gali daryti įtaką komisijos pirmininko ar kai kurių kolegų komisijoje nešališkam faktų vertinimui. Mūsų nuomone, parlamentinis tyrimas privalo būti atliktas visiškai nešališkai, nedarant jam įtakos iš šalies, kad jo rezultatais tikėtų tiek žurnalistų bendruomenė, tiek visa visuomenė“, – teigia A. Navickas.
Naujausi komentarai