Prezidentė reikalauja ministro atsistatydinimo, o premjeras sako, kad kol negaus teisinio vertinimo, B. Markauskas dirbs, ir nei prezidentės, nei kieno nors kito spaudimui jis nepasiduos. Dalia Grybauskaitė tai pavadino susikompromitavusio ministro dangstymu, sprendimų atidėliojimu, principingu neprincipingumu, o Saulių Skvernelį išvadino priklausomu, negalinčiu daryti savarankiškų sprendimų. Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Niekam nėra paslaptis, kad, jeigu ir galima būti priklausomu nuo ko nors, esant valstiečiu žaliuoju, tai tik nuo jūsų, pirmiausia, nes jūsų žodis yra pirmas ir turbūt paskutinis. Tai privertėte paklusti premjerą sau, nes premjeras tarsi abejojo?

– Ne, aš pasakysiu viena, tai yra mitas, kad kažkaip daroma įtaka premjerui. Aš sakyčiau, kas domisi ir žino premjero charakterį, tai bandyti daryti įtaką Sauliui Skverneliui yra labai sudėtinga.

– Bet jūs kalbėjote su juo apie ministrą?

– Frakcijoje daugelis su juo šnekėjosi, nes mes iš tikrųjų kai kurie žinome situaciją, žinome kaip yra, kai kurie domisi situacija, ne visai žino gal ją. Bet tos aplinkybės, kurios dabar aiškėja, atveria tą visą vaizdą. O vaizdas yra toks: prezidentė, nesusitikdama su ministru nei su premjeru, daro žingsnius, kad atstatydintų, siunčia savo padėjėjus, reiškia pretenzijas, kad reikia ministrui pasitraukti, kas jau, pirmiausia, nesuprantama.

– Bet problema yra ta, kad, jeigu, kai visa tai iškilo į viršų, būtų viskas sudėliota, paaiškinta ir pasakyta, „taip, čia yra problema, taip, iš tiesų taip buvo“, tada galbūt to krūvio būtų nebelikę. Bet dabar kiekvieną dieną visa tai vis apauga istorijomis. Ir tada tu pradedi nebetikėti, kai tau kiekvieną dieną vis kažką pasakoja, vis atranda. Nes tada atrodo viskas susivelia į vieną krūvą, ir tu tada sakai, bet jis yra politikas, to neturi būti.

– Aš viską suprantu. Taip, komunikacija yra didelė problema. Mes didžiausią problemą turime komunikacijos. Ir čia Seimo narys, ministras B. Markauskas komunikacine prasme padarė tikrai rimtų klaidų. Bet tai nereiškia, kad atsakomybė atsiranda nuo komunikacinių klaidų.

– Reputacija yra labai svarbu, ir ministrui tai yra ypatingai svarbu. Jeigu ji dabar jau yra dėmėta, argi jums reikia tokio ministro?

– Jūsų vertinimas yra tinkamas ta prasme, kad ne B. Markauskas laikosi savo posto, o bet kokia kaina bandoma B. Markauską iš to posto pašalinti. Man klostosi galvoje, galvojant, kas vyksta, skaičiuojant, stebint įvykius, kad tai tiesiog eiliniai scenarijai. Va, dabar reikia bet kokia kaina vyriausybę išsiūbuoti.

– Bet kaip jūs įsivaizduojate ateityje darbą su prezidente, jeigu jūs sakote, kad ji globoja dešiniąją pusę ir visą laiką reiškia pretenzijas jums, valdantiesiems, tai kaip jūs įsivaduojate darbą tolimesnį? Tiesa, jūs sakėte, kad susigyvensite, nes jos kadencija baigiasi. Tai dabar sukandę dantis lauksite kadencijos pabaigos?

– Paprasčiausiai, reikia pasakyti viena – mes iš karto po rinkimų supratome, kad ne tie laimėjo. Mūsų įstatymą, tikriausiai, tik vieną yra vetavusi prezidentė per visą tą laikotarpį pusantrų metų. Tai rodo, kad mūsų sprendimai priimtini. Mes tikrai bendradarbiaujame, įstatymai, kuriuos teikia prezidentė yra svarstomi ir priiminėjami. Ir šitoje vietoje, aš sakyčiau, nėra jokios krizės. Dabar yra tiesiog toks išpūstas burbulas. Iš visų pusių galbūt šiek tiek išpūstas burbulas.

– Prisipažįstate, kad ir patys pučiate, jeigu iš visų pusių?

– Ne, aš turiu galvoje, kad mes sakome, kad yra taip, kaip mes matome. Ir šitoje situacijoje galbūt galėtume, pavyzdžiui, patylėti. Šitoje vietoje galėtume patylėti.

– Būtų gražu, aš galvoju, nes kaip jūs įsivaizduojate vaizdą valstybėje, kai valdantieji su prezidente drabstosi priekaištais kažkokiais vieni kitiems?

– Kokiais priekaištais?

– Na, paklausykite jūs retorikos iš šalies. Tik jau nesakykite, kad tai yra šiaip sau apsižodžiavimai. Aš net galiu pridėti, kad ji tik ką atmetė jūsų siūlomą kandidatą į teisingumo ministrus. Tai sietina?

– Sietina tai tikriausiai su tuo, kad tas pats kandidatas buvo advokatas prezidentės patarėjos D. Ulbinaitės byloje.

– Jūs numatėte tą, kad taip gali atsitikti?

– Aš pats asmeniškai galvojau, kad taip gali atsitikti būtent dėl to, kad prezidentė nenorės būti siejama su kandidatu, kuris gali būti ministru.

– Tai kodėl jūs S. Skverneliui nepatarėte neteikti tokio kandidato, jeigu pats supratote, kad taip gali būti?

– Man yra keista, kad buvo įvertintas tas argumentas, o ne argumentas žmogaus žinių, jo gebėjimų, jo patirčių ir t.t.

– Jūs nemanote, kad čia galėtų būti prezidentės atsakas į jūsų nenorą patraukti ministrą B. Markauską?

– Ne, nemanau. Aš tikrai nemanau, kad čia bandoma kaip nors kerštauti.

– Pone R. Karbauski, ar jūs vis dėlto nesietumėte šitos tokios paaštrėjusios situacijos tarp prezidentės ir vyriausybės vadovo su rinkimais?

– Aš manau, kad iš to, kaip elgiasi Prezidentė, galiu daryti prielaidą, kad ji turi kažkokį interesą kažkokio įpėdinio atžvilgiu, ir atitinkamai elgiasi ne visai korektiškai premjero atžvilgiu.

– Ar premjeras galėtų būti kandidatu jūsų partijos? Aš nesakau, kad jis bus, aš tik klausiu ar jis galėtų būti kandidatu į prezidentus, kaip asmenybė, kaip žmogus, kaip specialistas?

Jis būtų pats geriausias prezidentas, jeigu vyktų rinkimai.

– Jeigu iš tų asmenų, kurie paminėti kaip galimi kandidatai, tai, aišku, S. Skvernelis būtų pats geriausias kandidatas. Jis būtų pats geriausias prezidentas, jeigu vyktų rinkimai. Iš tų, kas paminėti – tikrai. Tai čia mano asmeninė nuomonė, o koks bus sprendimas, mes jį priimsim savo laiku.

– Aš netgi turiu jūsų atsiprašyti, kad aš taip reikalauju atsakymo apie premjerą, bet aš nepaklausiau, ar jūs pats turite tokių sumanymų. Kiek galima sėdėti ant galinės sėdynės ir, iš principo, valdyti valstybę? Tai gal jūs ir pats norėtumėte tapti prezidentu?

– Pirma, aš nevaldau valstybės. Tai yra mitas. Aš tiesiog vadovauju didžiausiai frakcijai. Aš tik pasakysiu viena, jeigu kas nors galvoja, kad būti LVŽS frakcijos seniūnu yra lengviau, negu būti Seimo pirmininku ar premjeru, tai tikrai nelengviau. Aš manau, kad aš esu teisingoje vietoje.

– Tai jūs į tuos kandidatus taikytumėte?

– Aš esu pasakęs, aš netaikau. Neturiu nei ambicijų, nei pretenzijų, nei dar kažko. Aš turiu labai sunkų darbą, aš jį darau. Jūs puikiai suprantate, visa tai kas vyksta jau pusantrų metų mano atžvilgiu atlaikyti yra tikrai labai nelengva. Bet aš tik galiu nuraminti tuos žmones, kurie dabar žiūri jūsų laidą, kad esu  žemaitis ir mane tik sudeginti galima, o kitais būdais manęs įveikti nebus galima.

– Ar jūs nematote čia ir savo kaltės, deklaruojate visiems skaidrumą, kitokią politiką ir gana aukštai kartelę keliate, bet su savimi turite didelių problemų? Ir natūralu, kad sulaukiate daug kritikos.

Aš dabar esu pats švariausias politikas Lietuvoje.

– Pirmiausia, aš jums pasakysiu, jeigu aš turėčiau kokių nors problemų realių, tai tokiu atveju apkalta man jau seniai būtų buvusi, bet realių problemų nėra. Viskas oficialiai, neoficialiai, viskas, ką aš turiu, kaip su manimi susiję, viskas yra išnagrinėta iki smulkiausių dalykų, išrinkta, sudėta ir t.t. Aš dabar esu pats švariausias politikas Lietuvoje. Va, ką jūs galėtumėte palinkėti, tai palinkėti, kad pagaliau nuo tų visų nesąmonių, kurios vyksta jau pusantrų metų – toks nuožmus puolimas ir t.t. – mūsų opozicija pereitų prie kokio nors konstruktyvaus šnekėjimo apie tai, ką mes negerai darome.

– Patariate man, ko turėčiau jums palinkėti, bet aš turiu ir savo palinkėjimą. Žinote, įtikinti kokį nors Motiejų Naisiuose neužtenka, jūs turite įtikinti savo sėkmingumu ir dar Adelę Vilniuje. Aš noriu pasakyti, kad jūs turite įtikinti mus savo gerais sumanymais, gerais darbais, nes toli gražu nėra visi tikintys tuo, jūs juos matėte mitinge.

– Jus asmeniškai reikia įtikinti ar visuomenę? Jeigu jūs stebite pokyčius reitingų, esant visam tam puolimui, kuris buvo mūsų atžvilgiu, mano ir visų kitų, mūsų reitingai auga ir jie tuojau pat bus didesni, negu konservatorių, ir atitinkamai augs toliau. Ir dėl to aš pasakysiu paprastai – mes tikriausiai kitais metais laimėsime visus trejus rinkimus. Ir neagituosime už nieką, mes sakysime...

– Ką reiškia neagituosime, leiskite patikslinti?

– Neagituosime pasakodami, kodėl kiti yra blogi, o mes esame geresni.

– Tai puikus pažadas, tikiuosi tą visi girdi, kad jūs neagituosite, kad kiti blogi, o jūs geri.

– O kada mes kitaip darėme?

– Na, šį vakarą, sėdėdamas šitoje kėdėje, jūs tiek daug blogo prikalbėjote apie konservatorius, tiek kritikavote kokie jie...

– Ne, ne, ne. Šnekėti apie tai, ką kas padarė, tai nėra šnekėti, kad jie blogesni savo norais, tikslais, mes šnekame apie istoriją. Mano įsitikinimu, mes darėme ir darysime tai, kad žmonės Lietuvoje geriau gyventų, kad į Lietuvą norėtų grįžti. Čia jau nėra pokalbiai apie rinkimų kažkokius dalykus. Jeigu neatsitiks taip, mums niekas nepadės, jokios agitacijos, jūs tą puikiai suprantate. Žmonės tiesiog mus į istoriją nurašys kaip tuos, kuriems nepavyko padaryti tai, ką jie pažadėjo.

– Bijau, kad anksčiau ar vėliau jus į istoriją nurašys, nes toks gyvenimas. Bet matau, kad jūs esate visiškas optimistas ir sakote, kad kitąmet laimėsite visus trejus rinkimus. Tai aš tikiuosi, kad mes tada čia susitiksime, prisiminsime, ką jūs sakėte, ir aptarsime. O dabar ačiū jums labai.