„Reikia bendro europinio atsako, kad apsaugotume mūsų piliečius ir neleistume pasinaudoti Interpolo sistemomis politiškai motyvuotais tikslais”, – antradienį teigė ministras po pokalbio su Europos Komisijos (EK) vicepirmininke Vera Jourova.

Per pokalbį G. Landsbergis atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, dirbusius Sausio 13-osios byloje.

Kaip informuoja ministerija, Europos Komisijos viceprezidentei pritariant, sutarta dėl šio klausimo sprendimo tęstinių veiksmų derinimo.

Reikia bendro europinio atsako, kad apsaugotume mūsų piliečius ir neleistume pasinaudoti Interpolo sistemomis politiškai motyvuotais tikslais.

Užsienio reikalų ministras pokalbio metu taip pat pasveikino Komisijos pasiūlytą Europos demokratijos veiksmų planą. Anot ministerijos pranešimo, jis itin svarbus kovojant su dezinformacija, stiprinant rinkimų atsparumą išorės jėgų poveikiui bei užtikrinant jų skaidrumą.

„Dabar svarbu imtis konkrečių veiksmų ir efektyviai šį planą įgyvendinti”, – teigė G. Landsbergis.

Rusijos tyrimų komitetas gruodžio viduryje pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – tuomet teigta paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Šie teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.