Buvęs meras nekandidatuos

Dar prieš keletą mėnesių Palangoje netilo kalbos, kad buvęs kurorto meras ir buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gali siekti kurorto mero posto.

Ir tai būtų buvusi bene didžiausia intriga būsimuose savivaldos rinkimuose mieste.

Tačiau šiuos gandus R.Palaitis paneigė, tvirtindamas, jog nė neplanavo kandidatuoti į merus, tačiau neslėpė, jog siekti tarybos nario mandato jį kalbino ne vienas politikas.

"Lapkričio 15 dieną, paaiškėjus, kad aš galutinai laimėjau teismą prieš Generalinę prokuratūrą, nusprendžiau sutikti kandidatuoti, tačiau su sąlyga, kad nebūsiu pirmas sąraše", – savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje rašė R.Palaitis.

Nors R.Palaitis aktyviai įsijungė į visuomeninio rinkimų komiteto "Palangiškiai" steigimą, vis dėlto  netrukus nuo šios veiklos atsiribojo, nes "išsiskyrė jo ir sąraše esančio jaunimo požiūriai į strategiją ir taktiką".

Tad buvęs politikas nusprendė užleisti savo vietą "ambicingam jaunimui", pareiškęs, kad kovo 3 d. savivaldos rinkimuose nekandidatuos.

"Palangoje, manau, politinė situacija išliks stabili, veikiausiai vėl rinkimus laimės konservatoriai, tik neaišku, kiek jie gaus mandatų ir su kuo jiems teks telktis į koaliciją", – svarstė R.Palaitis.

Antram etapui pasirengę

Palangos miesto rinkimų apygardos pirmininkas Zigmas Staniulis patvirtino, kas rinkimuose kurorte tarybos mandatų sieks Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos centro partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat visuomeniniai rinkimų komitetai – "Palangiškiai" ir "Pirmyn, Palanga ir Šventoji".

Į merus kandidatuos konservatorių atstovas, dabartinis Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus, socialdemokratų atstovė Svetlana Grigorian, "valstiečių" kandidatas Darius Kubilius ir komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" kandidatas Vilius Martusevičius.

Iki vakar dienos, likus kelioms paroms iki nustatyto termino, didžioji dalis rinkimų kampanijos dalyvių Palangoje jau buvo pateikę parašų lapus, liudijančius, jog rinkėjai pritaria jų dalyvavimui rinkimuose.

Palangoje partijai ar rinkimų komitetui reikėjo surinkti mažiausiai 140 parašų. Visi kampanijos dalyviai surinko kur kas daugiau, nei reikia, daugiausia – 456 (iš jų – 207 elektroninius) parašus pateikė konservatoriai.

Nedideli pasikeitimai

Lyginant su praėjusiais savivaldos rinkimais, šįkart Palangoje bus jau ne vienas, o du visuomeniniai rinkimų komitetai.

Šiemet Palangoje rinkimuose nebedalyvauja Lietuvos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir komitetas "Nepartinių palangiškių sąjūdis", kurio vienas atstovas laimėjo mandatą kurorto taryboje.

Pastaruosiuose savivaldybių rinkimuose Palangoje nedalyvavo "valstiečių" ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios šįkart mėgins savo laimę, taip pat ir du naujai įsteigti visuomeniniai rinkimų komitetai.

Praėjusieji rinkimai buvo itin sėkmingi konservatoriams, kurie tąsyk gavo 12 iš 20 mandatų, o jų atstovas Š.Vaitkus tada jau pirmajame ture, surinkęs beveik 74 proc. rinkėjų balsų, laimėjo mero postą.

2015 m. kurortui vadovauti siekė 7 kandidatai. Šiemet iš sąrašo savo sėkmę pamėgins pakartoti tik vienintelis Š.Vaitkus.

Rinkėjų sąrašas stabilus

Palanga – būtent ta savivaldybė, kurioje rinkėjų aktyvumas būna vienas didžiausių Lietuvoje.

Per pastaruosius savivaldybių ir merų rinkimus kurorte balsavo daugiau nei 54 proc. rinkėjų, kai Klaipėdoje jų skaičius nesiekė ir 40 proc.

Stebėtina yra tai, jog per pastaruosius ketverius metus Palangoje faktiškai nepasikeitė rinkėjų skaičius.

Rinkimų teisę čia turi 14 tūkst. palangiškių, tiek jų buvo ir per pastaruosius savivaldos rinkimus.

O, pavyzdžiui, Klaipėdoje 2011 m. rinkimų teisę turinčių piliečių buvo 141 tūkst., 2015 m. – 135 tūkst., o šiemet balsuos jau tik 131 tūkst. klaipėdiečių.