Nors dabartinis penktojo pagal dydį Lietuvos miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas gali didžiuotis pradėtais svarbiais miestui objektais, jis meravimo laikotarpiu buvo teisiamas dėl korupcijos dvejose bylose.

Pernai lapkritį ir šiemet sausį meras abejose bylose buvo išteisintas Apeliacinio teismo, tačiau vienoje žodį dar tars Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), o kitoje dar nesibaigė kasacinių skundų pateikimo terminas.

R. M. Račkauskas teisėsaugos įtarinėjimus korupcija nuo pradžių vadino susidorojimu.

Komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ keliamam merui iššūkį meta aštuoni kandidatai, tarp jų – dabartiniai miesto vicemerai: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Lauras Jagminas bei liberalas Valdemaras Jakštas.

Dėl mero posto varžosi ir du Seimo nariai – konservatorius Bronislovas Matelis ir „valstietis“ Deividas Labanavičius.

Trečia kadencija – reali

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento Justino Dementavičiaus teigimu, labai mažai tikėtina, jog kažkuris iš kandidatų sugebės mesti iššūkį dvi kadencijas Panevėžiui vadovaujančiam 63-ejų architektui R. M. Račkauskui, nes „merus Lietuvoje mėgstama perrinkti“.

Panevėžio atveju, pasak politologo, paramą esamam vadovui gali skatinti viešųjų erdvių atnaujinimas, parama kultūrinei ir švietimo infrastruktūrai.

„Perdėta sakyti, kad tai daro tik merai, bet meras visgi matomiausia miesto figūra. Tad rinkėjams tai gali būti savotiškai saugus ir aiškus pasirinkimas. Juolab kad bendras nepasitikėjimas partijomis mažina kitų (...) kandidatų galimybes, ypač B. Matelio, kuris, kaip valdančiosios frakcijos narys, už tai gali būti vertinimas negatyviau“, – tvirtina TSPMI vyresnysis mokslo darbuotojas.

„Kita vertus, jis (BNS – B. Matelis) turbūt matomiausia alternatyva dabartinio mero politikai, kas taip pat gali paskatinti baluoti už konservatorius tuos, kurie yra nepatenkinti Račkausko vadovavimu“, – sako J. Dementavičius.

Miesto centre sutiktas 34-erių panevėžietis Tomas Kurulis taip pat tvirtina, jog realiausiu kandidatu į merus mato esamą Panevėžio vadovą.

Tai nežinau, ar reikia čia kažką keisti, jeigu visi tą patį šneka.

„Gal, sakyčiau, kad reikia rinktis iš komitetų. Tikriausiai, gali būti, kad R. M. Račkauskas ir bus trečią kadenciją, nes kol kas kitų kandidatų nematau, nes visų programos ir pasisakymai yra lygiai tokie pat kaip R. M. Račkausko. Tai nežinau, ar reikia čia kažką keisti, jeigu visi tą patį šneka“, – svarsto panevėžietis.

„Žinau, už ką nebalsuosiu tikrai. Šiaip esu už konservatorius balsuojantis žmogus, bet B. Matelis šiuo metu, kaip kandidatas Panevėžyje, netenkina ir turbūt netenkina daugumos konservatorius palaikančių žmonių“, – sako jis.

Politologo vertinimu, poveikį rinkimuose gali turėti kaltinimai merui korupcija, tačiau, koks jis bus, vienareikšmiškai pasakyti sunku.

„Iš vienos pusės, daliai rinkėjų R. M. Račkausko nenuteisimas tik bus įrodymas, kad tai buvo provokacija prieš miesto labui dirbantį merą. Iš kitos pusės, neabejotinai bus ir tokių, kuriems vien kaltinimai R. M. Račkauskui reiškia, kad jis yra galimai korumpuotas“, – teigia jis.

Vienoje korupcijos bylų meras kaltintas, jog 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po ankstesnių savivaldos rinkimų. Anot prokuratūros, meras už tai pažadėjo, jog kelios savivaldybės valdomos įmonės suteiks „Lietkabeliui“ papildomą finansinę paramą.

R. M. Račkauskas, T. Biliūno / BNS nuotr.

Kitoje byloje R. M. Račkauskas kaltintas dėl to, jog per patarėją siekė, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

Anot Panevėžio mero, pastaroji byla buvo skirta susidoroti su juo prieš 2019 metų rinkimus, kur jis buvo perrinktas antrai kadencijai.

„Šių istorijų autoriai ir režisieriai apskaičiavo viską, kad tuomet nebūčiau perrinktas meru, bet užmiršo svarbiausią faktorių – panevėžiečius. Jie sugebėjo įvertinti mieste vykstančius darbus, o ne baltais siūlais siūtas bylas“, – teigia miesto vadovas.

Pajudėję svarbūs projektai

Dabartiniai miesto valdantieji gali didžiuotis dviem stambiais projektais, nepaisant ilgų diskusijų ir protesto balsų, pradėtais įgyvendinti jų valdymo metu.

Vienas iš jų – Panevėžio autobusų stotis: jos teritorijoje šiuo metu išdygusi statybvietė, kurioje zuja technika: nepasakytumei, jog ietys dėl šio objekto ne kartą laužytos politinėse diskusijose.

2018-ųjų pradžioje miesto politikai buvo patvirtinę pasiūlymą pasirašyti su „Baltisches Haus“ investicinę sutartį, pagal kurią bendrovė būtų už 700 tūkst. eurų suprojektavusi ir pastačiusi stotį, o mainais už tai savivaldybė įmonei planavo perduoti automobilių aikštelę. Visgi, įsikišus teisėsaugai, sprendimas liko neįgyvendintas.

Naujam stoties projektui Panevėžio miesto savivaldybė pritarė 2021 metų kovą. Konkursas rangos darbams buvo skelbtas penkis kartus. Dar užpernai savivaldybė skaičiavo, kad visa projekto vertė sieks daugiau nei 3 mln. eurų.

2022-ųjų rugpjūtį Panevėžio miesto savivaldybė su bendrove „Kriautė“ pasirašė 7 mln. eurų vertės sutartį dėl stoties rangos darbų. Darbus planuojama užbaigti šių metų gruodį.

Pasak dabartinio mero, „stotis galėjo stovėti jau prieš kelerius metus, bet politiniai oponentai padarė viską, kad šis projektas strigtų“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į merus, 61-erių Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas B. Matelis savo ruožtu sako matantis įsibėgėjusiose statybose priešrinkiminio triuko elementų.

„Mes jau 20 metų kalbame, kad reikėjo naujos autobusų stoties. Per aštuonerius metus tik dabar, prieš pat rinkimus, pradėjo rausti žemę“, – tvirtina jis

„Tiesiog šioje savivaldybėje nėra vadybininkų, kurie sužiūrėtų visus darbus, sužiūrėtų atsakomybes, sužiūrėtų viešuosius pirkimus“, – pridūria politikas.

Tuo metu kitą Panevėžyje atgarsio sulaukusį projektą – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) – planuojama atidaryti šiemet. Respublikos gatvėje statomame centre atsiras muziejus, ekspozicijų salės, edukacijų ir kitos erdvės, jo nuolatinės ekspozicijos pagrindą turėtų sudaryti menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija.

„Vienas iš reikšmingesnių ir daug triukšmo sukėlusių projektų, kuris pavyko, yra SEMC atsiradimas. Jaučiuosi prisidėjęs prie to“, – sako dabartinis miesto vicemeras, 64-erių Liberalų sąjūdžio kandidatas V. Jakštas.

Prieš prasidedant statyboms dalis visuomenininkų aktyviai priešinosi kino teatro „Garsas“, vietoje kurio iškils SEMC, griovimui.

„Čia pagrindinės diskusijos buvo dėl vietos. Aišku, gal kai kam, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vyresnio amžiaus kandidatams, yra nostalgija. Jie ten gal prisimena savo vaikystę, gal pirmuosius pasimatymus, bet nereikia pamiršti ir to, kad tai buvo didžiulis pastatas, šaltas pastatas“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas parlamentaras, buvęs miesto vicemeras D. Labanavičius.

Tuo tarpu dabartinis miesto vadovas atkerta, jog laurus už šį centrą prisiimti nori ir tie, kurie prie jo menkai teprisidėjo.

„Matydamas, kad šiandien net ir aktyviai SEMC atsiradimui priešinęsi politikai bando sau prisiimti jo atsiradimo nuopelnus, suprantu, kad žingsnis teisingas atrodo ne tik mūsų komandai ir kultūros bendruomenei. Kiekvienam susipažinusiam su projektu akivaizdu, kad SEMC neabejotinai taps Panevėžio reprezentaciniu simboliu, miesto prekės ženklu Lietuvoje ir už jos ribų“, – teigia R. M. Račkauskas.

„Meras užsidarė“

Politiniai oponentai iš mero pasigedo atvirumo kalbantis su interesų grupėmis.

Prieš kelerius metus prie konservatorių prisijungęs parlamentaras B. Matelis svarsto, jog tai galėjo lemti ir užsitęsę teismo procesai, kuriuose figūruoja miesto vadovas.

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Iš dalies dėl autobusų stoties, ypač dėl SEMC, buvo pagrindinės problemos kilusios, kad meras nebendrauja su interesų grupėmis (...). Aš suprantu, kad jam šie keleri metai nebuvo lengvi (...), bet jei tu lieki meru turi šnekėti su bendruomene. Dabar tas nesikalbėjimas yra totalus“, – sako kandidatas.

„Iš tiesų meras nesikalba, mes pasikalbam tarp Seimo narių, niekur nekviečia, net nesisveikina su nei vienu Seimo nariu. Nėra bendravimo“, – pažymi jis.

Kitas mero posto siekiantis parlamentaras D. Labanavičius taip pat tvirtina, jog šią kadenciją pasigedo mero atvirumo.

„Norisi, kad būtų išgirsta visos nuomonės, visos bendruomenės. Dažnai į mane, kaip į buvusį vicemerą, Seimo narį kreipiasi žmonės dažniausiai nesulaukę to atsakymo. Sako, ką padarė dabar meras, jis užsidarė. Užsidarė tiesiogine ta žodžio prasme“, – tvirtina 38-erių partijos Panevėžio skyriaus vadovas.

Savo ruožtu R. M. Račkauskas tokius oponentų teiginius vadina „akivaizdžiais nekorektiškos politinės diskusijos pavyzdžiais“.

„Esu pirmas meras Panevėžyje jau dvi kadencijas susitikimus su gyventojais rengiantis ne kartą per mėnesį, o kiekvieną pirmadienį. Ne mažiau svarbu, kad mano durys visada atviros ir panevėžiečiams, ir miesto svečiams. Suprantu, kad taip kalbėdami oponentai bando įkąsti, akivaizdžiai prašaudami dėl pasirinktos temos“, – atšauna jis.

Mes savo politinėje programoje kalbame apie tai, kad pirmas dalykas turi būti valdžios pagarba žmogui ir biurokratinių užkardų mažinimas.

Miesto gyventojų įtraukimo į politinius procesus, sprendimų priėmimą pasigedo ir politinio komiteto „Panevėžio labui“ keliama 34-erių Viktorija Vidžiūnienė.

„Mes savo politinėje programoje kalbame apie tai, kad pirmas dalykas turi būti valdžios pagarba žmogui ir biurokratinių užkardų mažinimas, greitas žmonių problemų sprendimas“, – sako kandidatė.

Tuo metu Panevėžio gatvėje sutikta negalią turinti 56-erių panevėžietė Irma Laiškanienė teigia priešingai. Pasak jos, R. M. Račkauskas mato ir įsiklauso į gyventojus bei yra prieinamas.

„Dabartinio mero darbais esu dalinai patenkinta. Nes tai meras, kuris mato ir įsiklauso į neįgaliųjų problemas. Aišku, trūkumų yra ir jų visada bus, bet aš manau, kad koks meras ateitų, svarbu, kad jis tęstu darbus ir įsiklausytų į neįgaliųjų problemas“, – sako moteris.

Spręs demografines problemas

Praėjusių metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys rodo, jog Panevėžio savivaldybių yra viena „seniausių“ šalyje. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022-ųjų pradžioje Panevėžio miesto savivaldybėje pagyvenę žmonės (65 metų ir vyresni) sudarė 23,3 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus. Šis skaičius, lyginant su 2019-aisiais, padidėjo vienu procentiniu punktu.

Šiaurės Lietuvoje esantis miestas dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo prieš daugiau nei dešimtmetį neteko didmiesčio statuso. Praėjusių metų duomenimis, miesto savivaldybėje yra 87 590 nuolatinių gyventojų.

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentė Gabrielė Kučytė pažymėjo, kad galvodami apie potencialų merą jauni žmonės rinksis „kandidatus, kurie kalba apie jauno žmogaus pritraukimą atgal grįžti gyventi į Panevėžį“.

Demografija tapo svarbia tema ir kandidatų į merus programose. Visi jie, kalbėdami su BNS, pažymėjo, jog tai yra viena opiausių, jei ne opiausia, Panevėžio problema.

„Ne tik Panevėžio, bet Lietuvos ir Vakarų visuomenės problema – demografija, – tvirtina R. M. Račkauskas. – Todėl visi mūsų darbai ir nukreipti esamai situacijai gerinti. Tačiau šiuo klausimu nepakaks vien savivaldybės sprendimų – tam būtina veikianti nacionalinė politika“.

Pasak jo, kad pritrauktų jaunus žmones savivaldybė turi „užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas bei sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką“.

Vicemeras V. Jakštas pažymėjo, jog jam tapus merus pagrindinis tikslas būtų kuo daugiau lėšų ir dėmesio skirti į miestą susigrąžinant išvykusius jaunus žmones.

„Reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti žmones į tą miestą, ypač jaunus žmones, kurie išvažiuoja studijuoti. Mano noras ir tikslas yra kuo daugiau ir dėmesio, ir lėšų skirti, kad pritraukti tuos žmones. Spręsti klausimą dėl lengvatinio būsto suteikimo, išsimokėjimui sąlygos. Kalbama yra ir su darbdaviais, taip pat trūksta ir kvalifikuotos darbo jėgos įmonėms, o jų vis daugėja“, – kalbėjo jis.

Tarp kandidatų į miesto merus – taip pat yra Panevėžio apskrities viršininkai – Lietuvos žaliųjų partijos keliama Gema Umbrasienė ir socialdemokratas Ramūnas Vyžintas.

Į šias pareigas kandidatuoja ir Darbo partijos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas Alvidas Meištas.

2019-2023 metų kadencijos Tarybos valdančiosios daugumos sutartį pasirašė komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos socialdemokratų partijos nariai.

Prieš kovo mėnesį vyksiančius rinkimus kandidatai teigė, jog yra atviri įvairioms koalicijos galimybėms bei žadėjo, jog ieškotų sąlyčio taškų su kitomis politinėmis jėgomis.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.