Taip pat norima nustatyti, kad likus 65 dienoms iki rinkimų kandidatas turėtų būti ne tik atlikęs teismo skirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiuos ir kitus Rinkimų kodekso pakeitimus antradienį registravo Seimo narių grupė, prieš tai surinkusi suinteresuotų institucijų pasiūlymus.

„Situacija, kurią matėme dėl dviejų kandidatų į merus, kurie yra teisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įrodė, kad reikalinga tikslinti tokio pobūdžio nusikaltimų reglamentavimą ir nubrėžti aiškią ribą, kada teisti asmenys nebegali dalyvauti rinkimuose“, – BNS perduotame komentare sakė vienas iš pataisų autorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniauskas.

„Greta to matome poreikį suteikti daugiau įrankių Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad ji galėtų greičiau reaguoti į teismų sprendimus ir nesukelti tokio chaoso, kurį matėme“, – pridūrė jis.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po pirmojo tiesioginių merų rinkimų turo iš kovos buvo pašalinusi į antrąjį Anykščių ir Visagino rajono merų rinkimų turą patekusius Kęstutį Tubį bei Dalią Štraupaitę. Rinkimų komisija rėmėsi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais, kuriais dėl korupcijos nuteistiems politikams buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, draudžiančios šiems asmenims kelerius metus eiti tam tikras pareigas. Tačiau kiti teismai VRK sprendimus panaikino dėl procesinių pažeidimų arba neaiškių nuosprendžio formuluočių.

Dabar siūloma nustatyti, kad kandidatas likus 65 dienoms iki rinkimų turėtų būti baigęs ne tik teismo paskirtą bausmę, bet ir įvykdęs baudžiamojo poveikio priemonę.

Reikalinga tikslinti tokio pobūdžio nusikaltimų reglamentavimą ir nubrėžti aiškią ribą, kada teisti asmenys nebegali dalyvauti rinkimuose.

Be to, parlamentarai teikia Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kurie, jų teigimu, padės teismams priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

Siūloma į institucijų, kurioms privalu pateikti informaciją apie nuosprendžio vykdymą, sąrašą įrašyti VRK.

Įstatymuose įtvirtintos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu ir draudimas dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba užsiimti tam tikra veikla.

Šias abi priemones siūloma palikti, tik sudėti jas į vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį ir patikslinti formuluotes, kad teismams liktų mažiau galimybių taikyti skirtingą praktiką.

Pagal projektą, pareiškiniai kandidatų ir partijų dokumentai dalyvauti rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o šis procesas baigtųsi likus 80–100 dienų iki rinkimų dienos, priklausomai nuo rinkimų pobūdžio.

Dabar pareiškinių dokumentų priėmimas pradedamas likus 83 dienoms iki rinkimų.

„Šie pakeitimai užtikrintų, jog Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko dokumentų peržiūrai, o taip pat pareiškiniai dokumentai nebūtų teikiami tarpušvenčiu, kaip visados nutinka per savivaldos rinkimus“, – teigia projekto autoriai.

Taip pat siūloma numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų kiekį. Anot projekto, siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei septyni dalyviai.

Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų VRK.

Kodekso pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti „melagingos informacijos“ sąvoką ir sukurti mechanizmą, kaip kandidatas galėtų apsiginti, jeigu apie jį tokia melaginga informacija yra paskelbta.

Taip pat Rinkimų kodekse norima numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos parlamento narių veiklos ataskaitas, kurios nėra pažymėtos kaip politinė reklama.

Siūloma keisti ir balsų perskaičiavimo rėžius prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu.

Pataisos numato, kad per prezidento rinkimus privalomai balsai būtų perskaičiuojami, jei tarp kandidatų būtų mažiau kaip 1000 balsų skirtumas, per savivaldos rinkimus – ne daugiau kaip 50 arba 100 balsų, priklausomai nuo renkamos savivaldybės tarybos dydžio.

Be to, norima nustatyti, kad jei per pakartotinį balsavimą vienmandatėje apygardoje kandidatas mirtų ar netektų pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje apygardoje būtų organizuojami iš naujo.

Projekte siūloma įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per tris dienas išnagrinėti su rinkimų rezultatais susijusius skundus.

Rinkimų kodeksas yra priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Jį pakeisti reikės ne mažiau kaip trijų penktadalių arba ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.