E. Vaitkus laimėjo dviejose savivaldybėse: Šalčininkuose – 40 proc., Visagine – 38 proc.

Atvirai prorusišku vadinamas E. Vaitkus iš viso surinko 7 proc. arba 104 tūkst. balsų. Iš aštuonių kandidatų buvo penktas.

„Mano nuomone, Ukrainos valdžia – išdavikų valdžia. Kaip ir Lietuvos. Ukrainos vėliavos – labai artimos Lietuvai, valdžios požiūriu. Jos visur kabo“, – kalbėjo buvęs kandidatas į prezidentus E. Vaitkus.

E. Vaitkaus rezultatas aiškinamas tuo, kad šiemet kandidato nekėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

„Lenkai neturėjo savo kandidato, tai jis surinko tuos balsus. Antra vertus, yra nemažai rusų, jaučiasi, kad tas antirusiškumas yra per toli nuėjęs“, – aiškino apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Praėjusiuose prezidento rinkimuose Valdemaras Tomaševskis irgi laimėjo Šalčininkų rajone, Visagine.

Prezidentas Gitanas Nausėda E. Vaitkaus rezultatą vadina rizika nacionaliniam saugumui.

„Manau, ponas E. Vaitkus tam tikra prasme padarys paslaugą. Jis leis pamatyti žmones, kurie žiūri į kitą pusę. Žiūri ne į Vakarus, o į kitą pusę“, – teigė G. Nausėda.

K. Girnius sako, po Rusijos invazijos pasikeitė ne Rytų Lietuva, o likusi Lietuva tapo kritiškesnė Rusijai.

„Išskirtinumas yra tas, kad staiga Lietuva pasuko labai į dešinę. Pasidarė dideli patriotai, Ukrainos draugai, Rusijos priešai, o šie žmonės nekeliavo ta linkme“, – aiškino K. Girnius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sėkmingiausias – G. Nausėdos rezultatas. Už jį balsavo 44 proc.

G. Nausėda gavo beveik 200 tūkst. balsų daugiau nei prieš penkerius metus.

„Aš buvau aktyvus, ypatingai užsienio politikoje. Bet ir vidaus politikoje stengėmės daryti sprendimus, kurie mums atrodė reikalingi“, – tikino G. Nausėda.

K. Girnius sako, G. Nausėda išmoko laviruoti.

„Kai vyksta svarbus įvykis – jis iškilmingai kalba. Kai nori, jis gali vengti kontroversiškų dalykų. Į vidaus politiką įsikiša, kai nori“, – teigė K. Girnius.

Į antrą turą su G. Nausėda patekusi I. Šimonytė surinko 20 proc. balsų. Konservatoriai tai vadina geru rezultatu.

„Aš tikrai nieko neprognozuoju. Dirbsime su komanda, tarsimės. Rinkėjai spręs, kaip atrodys antras turas“, – sakė I. Šimonytė.

Bet nuo 2019 metų prezidento rinkimų I. Šimonytė prarado daugiau nei 150 tūkst. balsų.

„Einant iš opozicijos rinktis balsus yra lengviau, nei po 3,5 metų Vyriausybės kandidatuoti rinkimuose nuo tos pačios politinės bendruomenės“, – kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė gavo daugiausiai balsų Vilniuje, bet nusileido G. Nausėdai kituose didžiuosiuose miestuose, net konservatorių bastionu vadintame Kaune.

„Palyginti, kas buvo prieš penkis metus, ji neteko daugiau nei trečdalio savo rinkėjų. Ir rinkimai parodė, kad konservatoriai yra pasidarę vieno miesto partija“, – teigė K. Girnius.

Ignas Vėgėlė liko trečias, surinko 12 proc. balsų.

„Nebūnant sistemoje, politikoje, būnant kandidatu į politikus, patekti į politinę sistemą – tam tikras ribotas elektoratas“, – kalbėjo buvęs kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė jau prieš du dešimtmečius bandė tapti politiku, kandidatavo į Seimą ir Europos Parlamentą.

Jis pakankamai panašus į G. Nausėdą. Tai kamgi balsuoti už I. Vėgėlę, kai gali balsuoti už G. Nausėdą?

Kad I. Vėgėlė negavo didesnio palaikymo, aiškinama tuo, kad taip ir nesugebėjo išsiskirti.

„Jis pakankamai panašus į G. Nausėdą. Tai kamgi balsuoti už I. Vėgėlę, kai gali balsuoti už G. Nausėdą?“ – klausė K. Girnius.

Iš I. Vėgėlės balsų galėjo atimti ir ryškiau debatuose pasirodęs R. Žemaitaitis. Jis liko ketvirtas su beveik 9 proc. balsų.

„I. Vėgėlė turėtų švęsti be proto didelę pergalę. Jį rėmė trys politinės partijos. Rėmė „valstiečiai“, Rimanto Dagio partija ir Artūras Zuokas“, – teigė buvęs kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis.

I. Šimonytė vadinama parankiausia varžove G. Nausėdai antrame ture.

Prognozuojama triuškinanti G. Nausėdos pergalė.