Dar būnant Seimo nariu S.Jakeliūnui neįtiko ir Jungtinėje Karalystėje registruota, Lietuvos banko (LB) leidimą Lietuvoje veikti kaip specializuotas bankas gavusi finansinių technologijų bendrovė „Revolut“. Politikas teigė, jog ji veikti Lietuvoje negali, nes sietina su rusiškuoju kapitalu. 2018 m. pabaigoje jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Valstybės saugumo departamentą.

Tačiau pareigūnai nenustatė faktų, kodėl „Revolut“ veikla turėtų būti uždrausta.

Tačiau ar pats politikas nėra peržengęs etikos ribų?

Priėmė dirbti patarėju

Triukšmą ir dėl galimo bankų manipuliavimo VILIBOR palūkanų normų sukėlęs europarlamentaras nepamiršo pagrindinio savo įkvėpėjo ir informacijos šaltinio, kuris po paskelbtos kritikos pasitraukė iš LB – jame atsakingas pareigas užėmusio Tomo Ramanausko. Vyras pakviestas dirbti europarlamentaro S.Jakeliūno vietiniu padėjėju Lietuvoje už nemenką atlygį.

Dirbdamas LB, T.Ramanauskas buvo atlikęs analizę, kurios išvadose teigta, jog „VILIBOR kotiruočių skelbimo sistema iš esmės vertintina kaip instituciškai įteisintas kartelis“, VILIBOR skaičiavimo tvarkoje nėra saugiklių, užtikrinančių sąžiningą kotiravimą. Taip pat, kad bankai ne visuomet atsižvelgė į skolininko teises.

Ši analizė buvo perduota S.Jakeliūnui, kuris tyrimo metu teigė, kad remiasi slapta LB pažyma. Tačiau paaiškėjo, kad tuometis tyrimo vedlys remiasi T.Ramanausko parengta analize, kurios teiginiai ir atitiko išsakomas tuomečio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S.Jakeliūno pozicijas. Politikas reikalavo, kad bankai gyventojams grąžintų lėšas dėl, jo nuomone, pernelyg didelio VILIBOR rodiklio už suteiktas paskolas.

Kodėl neįtiko „Revolut“

„Yra du motyvai: dėl banko verslo modelio ir vieno iš jo vadovų viešai pateikto vertinimo, kaip jie ketina pritraukti klientus ir dalyti paskolas, remdamiesi greitais ir neva technologiniais sprendimais. Kita informacija, pasirodžiusi viešai, kad tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų. Noriu, kad būtų patvirtinta arba paneigta, ar tai yra tikri faktai, ar ne“, – anksčiau BNS yra pateikęs priežastis, kodėl jis dėl „Revolut“ kreipėsi į FNTT ir VSD.

Tuo metu LB valdybos narys Marius Jurgilas viešai pareiškė, kad „Revolut“ rizikos vartotojams nekelia, atvirkščiai, tik didina konkurenciją.

Manau, situacija balansuoja ties viešųjų ir privačių interesų slenksčiu, kvepia ir galimais privačiais interesais.

„Reikia išsiaiškinti aplinkybes, padiskutuoti ir su Lietuvos banku. Nežinau, ar Lietuvos banko valdyboje yra bendra nuomonė dėl licencijos išdavimo. Aš neturiu pakankamai daug informacijos, todėl ir kreipiausi į FNTT ir VSD“, – S.Jakeliūnas teigė, jog į šį inovatyvų banką reikia žiūrėti atsargiai ir atsakingai, nes jis darys įtaką ekonominiams procesams Lietuvoje.

S.Jakeliūnui tęsiant skandalą dėl „Revolut“, LB teigė, kad politiko minima informacija buvo žinoma, potencialus investuotojas ilgai vertintas kompetentingų institucijų ir įvertintas kaip patikimas.

Dabar aiškėja įtartinos sąsajos, kad S.Jakeliūnas neatsitiktinai galėjo užsipulti „Revolut“.

2017 m. pradžioje Lietuvos mokėjimo paslaugų bendrovė „MisterTango“ klientams Lietuvoje pradėjo siūlyti nebankinę mokėjimo kortelę.

„Išleidę šią kortelę, nuo šiol faktiškai prilygsime bankams. Tik tiek, kad dar nedalijame paskolų, bet ir tai turbūt galėtume pasiūlyti pasitelkę partnerius“, – viešai pristatydamas bendrovę, kalbėjo Audrius Ramanauskas, vienas iš „MisterTango“ įkūrėjų. Bendrovė neslepia, kad jos pagrindiniai konkurentai yra įmonės „Paysera“, „Revolut“, N26 ir Lietuvoje veikiantys bankai.

A.Ramanauskas – S.Jakeliūno padėjėjo T.Ramanausko brolis. Taigi pagrįstai kyla abejonių, ar S.Jakeliūno puolimas prieš Lietuvoje veikiančius bankus ir „Revolut“ negali būti siejamas su jo padėjėju T.Ramanausku.

Kas tas misteris?

2015 m. kovą įkurta bendrovė „MisterTango“, kurios vadovu iki praėjusiųjų metų gegužės buvo A.Ramanauskas, yra elektroninių pinigų įstaiga, kurios veiklą prižiūri LB.

Vos metus veikusi, 2016 m. birželį bendrovė pateko į LB nemalonę – už banko nurodymų nesilaikymą jai buvo skirta pastaba. Ji buvo skirta ir 2017 m. pabaigoje – bendrovė nesilaikė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo. O štai 2018 m. „MisterTango“ buvo ypač nemalonūs. Nuo sausio 22 iki vasario 20 d. LB vykdė bendrovės tikslinį planinį inspektavimą. Už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų nesilaikymą ir kitus nusižengimus „MisterTango“ buvo skirta 30,4 tūkst. eurų bauda.

„Inspektavimo metu nustatyta teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Kai kurie iš išvardytų pažeidimų kartojosi. (…) Taip pat nustatyti pakartotiniai teisės aktų pažeidimai įgyvendinant klientų pažinimo reikalavimus. Dėl to konstatuota, kad „MisterTango“, UAB, neįvykdė ankstesnių Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nurodymų pašalinti su minėta sritimi susijusius pažeidimus. Be to, įstaiga neužtikrino klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos, dalį nuosavų lėšų įstaiga laikė kartu su lėšomis, gautomis iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus, dalį klientų lėšų saugojo ne kredito įstaigoje, kaip tai nustatyta Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme“, – po inspektavimo LB išplatino tokį viešą pranešimą.

Tiesa, bendrovė banko sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teigdama, kad bauda apskaičiuota netinkamai. Teismas iš dalies patenkino „MisterTango“ skundą ir įpareigojo banką iš naujo perskaičiuoti baudą. Dabar ji – tik 3,2 tūkst. eurų.

Šie metai „MisterTango“ taip pat nebuvo ramūs. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) bendrovei skyrė 61,5 tūkst. eurų baudą. „MisterTango“ Lietuvoje tapo viena pirmųjų ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidėjų. „MisterTango“ netinkamai tvarkė duomenis, jų rinko per daug, jie nutekėjo, o apie incidentus nebuvo pranešta. Tiesa, kaip ir atveju su LB skirta bauda, bendrovė žadėjo ją skųsti.

VDAI išplatino pranešimą, kad sankcijos „MisterTango“ pritaikytos dėl BDAR pažeidimų: dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo mokėjimo inicijavimo paslaugų sistemoje, apie kurį nebuvo pranešta priežiūros institucijai. „Tai įmonė, veikianti tarptautiniu mastu ir teikianti mokėjimo paslaugas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio gyventojams bei įmonėms. Ji yra įsteigusi savo padalinį ir Latvijoje, paslaugas teikė ir kitose valstybėse. VDAI, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas taikant atsakomybę „MisterTango“, pavyzdžiui, kad įmonė asmens duomenis tvarkė neskaidriai, didesnės apimties ir ilgiau, nei tai yra būtina duomenų tvarkymo tikslui pasiekti, neteisėtą asmens duomenų tvarkymą atliko sistemingai, asmens duomenų saugumo pažeidimo metu neužtikrino asmens duomenų saugumo, priežiūros institucijai nepranešė apie įvykusį asmens duomenų saugumo pažeidimą“, – vardijami pažeidimai VDAI pranešime.

Galimi privatūs interesai

Dienraštis S.Jakeliūno buvusiai kolegei, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei pateikė faktus apie europarlamentaro padėjėją T.Ramanauską, jo brolį A.Ramanauską ir su juo siejamą „MisterTango“, S.Jakeliūno bandymus atimti licenciją iš „Revolut“ ir paprašė išsakyti nuomonę.

„Kas dėl „Revolut“, aš laikausi nuomonės, kad verta abejoti dėl šios bendrovės veiklos Lietuvoje, kadangi vienas jos akcininkų sietinas su Rusija. O dėl S.Jakeliūno padėjėjo galiu pasakyti tik tiek, kad anūkai neatsako už senelio ar senelės veiklą“, – pareiškė A.Širinskienė.

A.Širinskienė nemato problemos, kad ypač aktyviai "Revolut" kritikavusio europarlamentaro padėjėju įdarbintas asmuo, kurio brolis vadovavo konkuruojančiai bendrovei.

Dienraštis raštu išsiuntė paklausimą ir Ramūnui Karbauskiui, prašydamas išsakyti nuomonę.

Redakciją pasiekė anoniminis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacinės grupės anoniminis atsakymas: „Ačiū už Jūsų klausimą, tačiau negalime pakomentuoti, nes Ramūnas Karbauskis nėra susipažinęs su Jūsų aprašoma situacija.“

„Man tai naujiena. Beje, T.Ramanauskas kaip tik šiandien lankėsi Seime, pristatė įžvalgas. Manau, situacija balansuoja ties viešųjų ir privačių interesų slenksčiu, dvelkia ir galimais privačiais interesais. Manau, susiklosčiusi situacija turėtų būti paviešinta, nes ji, tebenagrinėjant ekonominės krizės padarinius, yra aktuali“, – dienraščiui sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė.

Daugybė kivirčų

Dar dirbdamas Seime, S.Jakeliūnas įsivėlė į daugybę kitų kivirčų. Anksčiau nepavykus įsidarbinti LB, politikas pareikalavo atlikti ekonominės krizės Lietuvoje tyrimą, teigdamas, kad tuo metu ją išprovokavo Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai, neteisėtai užkėlę VILIBOR palūkanų normą. Tiriant šias aplinkybes, jis mirtinai susipyko su LB vadovu Vitu Vasiliausku.

S.Jakeliūno taikiniu Seime buvo atsidūręs ir konservatorius Mykolas Majauskas, kai buvo įsivėlęs į galimo nederamo seksualinio priekabiavimo skandalą. Tada konservatorius S.Jakeliūno buvo apkaltintas daręs spaudimą, netiesiogiai grasinęs merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. M.Majauskas teigė, kad kolega jam keršija už tai, kad jis pasitraukė iš S.Jakeliūno vadovaujamos komisijos, tiriančios krizės aplinkybes. S.Jakeliūno priešu tapo ir kiti konservatoriai.

Garsaus praeityje krepšininko Šarūno Marčiulionio dėka patekęs į Europos Parlamentą, politiku tapęs psichologas ir ekonomistas jau spėjo neigiamai pasižymėti ir Briuselyje.

Čia S.Jakeliūnas viešai užsipuolė Lietuvos kandidatą į eurokomisarus Virginijų Sinkevičių. Naujajai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen jis išsiuntė laišką, kuriame prašė atmesti Lietuvos kandidato V.Sinkevičiaus poziciją į EK narius. Priežastis – tas pats su M.Majausku sietinas skandalas. Mat, S.Jakeliūno teigimu, V.Sinkevičius viešai nesiėmė veiksmų, kad apgintų ar kažkaip kitaip palaikytų nuskriaustas moteris, nors vieną jų gerai pažinojo. Be to, su viena iš merginų kandidatas į komisarus jį patį supažindino. Laiške politikas neslėpė, kad „jaučia moralinę pareigą inicijuoti apkaltos procesą šiam politikui“.

Tačiau pasirodė, kad S.Jakeliūno laiške – pramanai. Laišką Žaliųjų grupės, kuriai priklauso ir politikas, nariams parašė europarlamentarė Aušra Maldeikienė. Ji tvirtino, kad S.Jakeliūną su mergina supažindino ne V.Sinkevičius, o būtent ji. Politikė Europos žaliųjų partiją ragino svarstyti, ar S.Jakeliūno elgesys suderinamas su partijai keliamais reikalavimais. Į eilinį skandalų sūkurį patekęs politikas pareiškė pripažįstantis kolegės laiške išdėstytus faktus ir paliekantis Žaliųjų grupę. Dar ir pajuokavo – neva atsisakysiantis mandato.

S.Jakeliūnas vengė aiškių komentarų

Dienraščio redakcija raštu kreipėsi į S.Jakeliūną, prašydama pakomentuoti situaciją.

S.Jakeliūno pastarojo meto pareiškimai – neadekvatūs.

– Viešai žinoma, kad jūsų vadovaujamai komisijai tiriant ekonominės krizės priežastis ir akcentuojant skandinaviškų bankų smarkiai pakeltą VILIBOR, savo studiją jums pateikė tuometis LB darbuotojas Tomas Ramanauskas. Ar nemanote, kad, nuo šio momento atsiradus abipusiam bendravimui, jums santykius reikėjo deklaruoti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje?

– Nemanau.

– Vienas iš mokėjimo paslaugų bendrovės „MisterTango“ įkūrėjų Audrius Ramanauskas viešai yra pareiškęs, kad jų konkurentai – ir „Revolut“. Šis asmuo – jūsų patarėjo brolis. Ar nemanote, kad šis ryšys gali būti traktuojamas kaip jūsų sąmoningas puolimas prieš „Revolut“?

– Nemanau. Dėl visa ko siūlau susisiekti su „Financial Times“, „The Daily Telegraph“, ir „Le Monde“ korespondentais ir Liuksemburgo parlamentaru, kuriems kilo panašūs klausimai apie „Revolut“, kaip ir man. Suprantama, jūsų teisė manyti, kad visi šie asmenys ir jų atstovaujamos institucijos taip pat siekia padėti bendrovei „MisterTango“ konkuruoti su „Revolut“. Taip pat siūlau paklausti ir FNTT vadovo nuomonės. Galite bandyti susisiekti ir su britų FCA (Rinkų priežiūros tarnyba – red. past), kuri, atrodo, vis dar vykdo tyrimus dėl „Revolut“ pinigų plovimo prevencijos sistemų atjungimo incidentų, remiantis pranešėjo iš bendrovės vidaus informacija, tačiau nesu tikras, ar ši institucija ką nors konkretaus atsakys.

– „MisterTango“ LB yra baudęs dėl pinigų plovimo įstatymo nesilaikymo. Taip pat du kartus pareiškęs pastabas dėl LB nurodymų nevykdymo. Neseniai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija „MisterTango“ skyrė per 60 tūkst. eurų baudą grubiai pažeidus ES BDAR. Kokia jūsų nuomonė apie šiuos faktus?

– Oficialiai nustatyta, kad Seimo FB komiteto tyrimo dėl ekonominės krizės priežasčių rekomendacijas (viena iš jų –  atleisti LB vadovą V.Vasiliauską) parašė jūsų padėjėjas T.Ramanauskas. Kaip vertinate šį faktą, ar tai nekvepia kriminalu?

Į šiuos klausimus S.Jakeliūnas neatsakė.