Pats ministras pirmininkas sako, kad taip atsitiko tik dėl to, kad partiečiams nebuvo nurodyta, kaip reikėtų balsuoti ir kiekvienas galėjo laisvai išsakyti savo nuomonę. Apie šį sprendimą ir kitus pirmuosius naujos valdžios darbus, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su ministru pirmininku S. Skverneliu.

– Pone Skverneli, Seimas šiandien pratęsė PVM lengvatą centriniam šildymui. Nors jūs buvote prieš. Ką tai reiškia?

– Tai nieko nereiškia. Nieko naujo Lietuvoje neįvyko. Ta lengvata buvo nuolat pratęsinėjama. Tai tik parodo, kad reikia tų esminių pokyčių. Ši lengvata neturi jokių argumentų būti išlaikyta. Juo labiau, kad pasiūlytas alternatyvus modelis remti tuos žmones, kuriems iš tiesų reikia tos lengvatos, nesulaukė pritarimo. Seimas tiesiog išreiškė tokią savo valią nuramindamas žmones, bet ramybės nėra, nes vyriausybei dar reikia surasti tokią smulkmeną, apie 32 mln. eurų, kaip šitą lengvatą dotuoti. Šia lengvata pirmiausia paremsime visus, tame tarpe ir tuos, kuriems jos nereikia. Taip pat paremsime neefektyvų šilumos ūkį, paremsime kiaurus daugiabučius neskatindami jų renovuoti. O svarbiausia, kad neįvertinta tai, jog nuo sausio 1 d. drastiškai keičiasi NPD, daugelio žmonių pajamos bus didesnės ir galbūt jie net negalės gauti tos lengvatos, kurią galėtų gauti, jei būtume perėję prie alternatyvaus modelio.

– Ar jūs būtumėte pasiruošę viską padaryti, jei Seimas būtų nusprendęs kitaip?

– Šiandien veikia paramos įstatymas, kur yra nustatytas mechanizmas. Tame įstatyme numatyta 20 proc. riba. Jei šildymo išlaidos viršija 20 proc. pajamų, tai žmogus turi teisę gauti paramą. Visa tai yra finansuojama, prieš pora metų priėmus sprendimą, kad nebūtų ši funkcija deleguota savivaldai, o būtų savarankiška funkcija su numatytu labai aiškiu lėšų šaltiniu (2011-2013 m. paramai iš valstybės biudžeto skirtos lėšos), tai per metus apie 230 mln. eurų. Šios lėšos, kurios skirtos savivaldai, jos per metus yra neišnaudojamos. Tai lėšos skirtos paramai, socialinės atskirties mažinimui. Jų išnaudojama apie pusė, o kita dalis naudojama pagal kitą paskirtį, tai paminklus stato, vamzdynus tiesia, kelius remontuoja, liftus remontuoja, išeitines išmokas moka ir t.t. Jei tai yra socialinė parama, tai galime sakyti, kad mes nebūtume pasiruošę, bet šiaip visas mechanizmas yra veikiantis, papildomos funkcijos neatsiranda. Pakeitus iš 20 proc. į 10 proc., galėjo potencialiai atsirasti daugiau žmonių, kuriems realiai reikia šitos paramos. Argumentas buvo, kad laiko yra labai mažai. Kitas dalykas, kas taip pat labai svarbu, tai išleisti milijardai IT plėtrai, bet mes šiandien vėl matome tą bejėgiškumą, kai vis dar prašoma popierinių pažymų, kurios yra kažkuriame iš registrų. Vienareikšmiškai aš, kaip Seimo narys, registruosiu atitinkamą pataisą, kad tokių dalykų nebūtų. Taigi manau, kad būtume buvę pasiruošę. Net jei paimtume blogiausią situaciją, tai dvigubai daugiau žmonių būtų gavę tą lengvatą, o tie, kuriems jos nereikia, net nebūtų pajautę. Juo labiau, kad per NPD pakėlimą, kalbant apie žmones gaunančius 944 eurų atlyginimą, tai per NPD padidinimą 50 eurų per metus jiems sugrįžta. Įvertinant šilumos tiekėjų asociacijos duomenis, šildymo sezonu panaikinus lengvatą pabrangimas vidutiniam butui būtų apie 50 eurų.

                                                                  V.Skaraičio/BFL nuotr.

– Tačiau problema yra ta, kad jūsų nepalaikė net savi. Jūs balsavote prieš, kaip ir dar 10 jūsų frakcijos narių, 9 susilaikė. Kaip jūs nesugebate įtikinti savų?

– Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kažkas pradėjo eskaluoti, kad gal nuomonės išsiskyrė ir t.t.

– Žinoma, kad išsiskyrė.

– Situacija yra labai paprasta. Pataisa užregistruota mūsų partnerių socialdemokratų. Buvusi vyriausybė nebegalvojo pratęsti lengvatos ir 2017 m. biudžetui nenumatė nei vieno euro. Pataisa įregistruota ir iki šio momento buvo praėjusi visas stadijas, liko tik priėmimas. Žinant, kad socialdemokratai balsuos už savo pataisą, opozicija elgiasi, kaip visada.

– Gana keista, kad už tai balsavo didžioji dalis liberalų. Tai tikrai atrodė keista.

– Rytiniame frakcijos posėdyje kalbėjome, kad net visi 53 frakcijos balsai negalėjo paveikti šito įstatymo užblokavimo.

– Tačiau jūs neteisus, kad tai vien anos kadencijos iniciatyva. A. Sysas, T. Tomilinas, S. Jakeliūnas, A. Palionis, R. Karbauskis – tai ne vien partneriai, tai jūsų avangardas.

– Pataisa buvo pateikta dar anos kadencijos Seimo ir buvo pasakyta, kad eis kartu su biudžetu. Dėl to ir buvo tas atsitraukimas, buvo pasakyta, kad balsuojame laisvai, visi galėjo išreikšti savo nuomonę. Aš nei praėjusią savaitę, nei šiandien nuomonės nekeičiu ir nekeisiu. Gerbiu valią. Trečiadienį vyriausybė suras trūkstamas lėšas, bet jos bus surastos iš mūsų visų. Mes kentėsime du kartus. Remsime tuos, kurių nereikia remti ir dar visi prisidėsime sumažinant lėšas labai svarbiose programose. Mes kalbame apie kelių programą, kuri yra labai reikalinga.

– Ar ši situacija jums leido suprasti, kur yra galios centras? Ar kažkaip kitaip supratote?

– Tikrai ne. Vyriausybė pradėjo dirbti pakankamai neseniai. Mūsų išvados nebuvo paprašyta. Reikia suvokti patį valdžių pasikeitimo mechanizmą. Seimas startavo lapkričio 14 d., vyriausybė pusantro mėnesio buvo formuojama. Reikia spręsti iš praeities atėjusius įstatymus, juos pabaigti arba taisyti. Tie pereinamojo laikotarpio likutiniai įstatymai ir kelia tokią situaciją.

– Tačiau kol kas kaip politinis lyderis padėties nekontroliuojate.

– Kaip kas vertins, vyriausybė atlieka savo funkciją, padėtis pilnai kontroliuojama.

– Kaip ji kontroliuojama, jei jūs ryte, prieš eidamas į frakciją, pasakote, kad jūs pasisakote vienaip, o frakcijos didžioji dalis balsuoja priešingai, nei sako jų deleguotas premjeras?

– Jei frakcijos nariams būtų pasakyta, kad privalote balsuoti taip, kaip mano premjeras, net ne vyriausybė, tai toks sprendimas būtų ir buvęs. Realiai įvertinus, kad tų mūsų balsų nepakaks, tai buvo leista žmonėms patiems spręsti. Mes realiai žinojome, kokios yra nuotaikos, ir koks bus balsavimas. Tada dar turėtume vieną argumentą, kad štai matote, nejautrūs valstiečiai, o visi kiti labai rūpinasi žmonėmis. Bet mes turime atsakingai rūpintis valstybe, jos žmonėmis, finansais.

– O gal tai reiškia, kad nepakankamai gerai jaučiate politinę situaciją? Rizikuojate ten, kur neturite galimybių laimėti. Kodėl?

– Mes ir nežadėjome padaryti vienaip ar kitaip.

– Jūs sakėte, kad ta lengvata bus naikinama.

– Ji buvo panaikinta, ji sausio 1 d. nustojo galioti. Pagal tai parengtas naujos vyriausybės biudžetas. Mes jį gavome ir dabar turime jį „tobulinti“, nes reikia ieškoti šaltinio, kuris yra pakankamai skaudus. Mes nuo pirmo iki antro skaitymo, reikšmingai viena dešimtąja proc. sugebėjome sumažinti BVP deficitą ir struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Tai neoficialiai yra įvertinta EK pareigūnų, kad mūsų žingsniai yra teisingi ir mes tikrai galime tikėtis, kad tos pradėtos reformos (socialinis modelis, darbo kodeksas) bus pripažintos struktūrine reforma ir mes tikrai sugebėsime nepažeisdami finansinės drausmės įstatymo pasiekti tuos tikslus, kurių siekėme.

– Politika – be kita ko yra galimybių išnaudojimo menas. Tam reikia sumanumo, ne tik karšto kraujo. Jūs, turiu omenyje frakciją, jau kelintą kartą pranešate apie būsimą sprendimą ir po to atsitraukiate. Neatrodo labai rimtai.

– Tai yra nauja dauguma, dar nėra to bendradarbiavimo, kuris, manau, tikrai bus su socialdemokratais. Yra nemažai pasakoma ir tik paskui pagalvojama apie pasekmes. Tačiau džiaugiuosi, kad vyriausybė tuo kol kas nepasižymi. Normalus darbas prasidės, kai pabaigsime šių metų svarbiausią darbą – valstybės biudžetą. Tada iniciatyva bus vyriausybės rankose. Frakcijoje nėra kažkokių prieštaravimų, tiesiog dabar pasirinktas toks politinės eigos kelias. Bet viskas grįš į tas vėžias, kuriose ir turi būti. Su naujais ministrais taip pat nuolat komunikuojame. Darome, padarome sprendimą ir tada pradedame kalbėti. Kolegoms sakiau, supraskite, kad nebesate privatūs asmenys, jūsų bet koks garsus pasvarstymas apie puodelius, cukrų, druską ar vandenį iš karto yra priimamas kaip būsimas sprendimas.

– Dar viena tema – akcizai. Pradžioje buvo jūsų kolegų pateikta viena koncepcija ketveriems metams, labiausiai branginant alų. Vyriausybė, į kurią kreipėsi Seimas, pritarė, davė teigiamą išvadą. Dabar vėl naujos iniciatyvos – jau vienerių metų planas branginant ne tik alų kone du kartus, bet ir degtinę. Tai taip pat blaškymasis.

– Nesiblaškymas. Vyriausybė teigdama savo išvadą priėmė protokolinį sprendimą, jis yra viešas ir pagarsintas. Vyriausybė stebės akcizų pokyčius mūsų ekonomikai, darbo rinkai. Tai jei matysime, kad tie sprendimai nepasiteisina, vyriausybė vėl bus pirmoji, kuri su įstatymo projektu eis į Seimą, kad darytų atitinkamus mokestinius pokyčius.

– Dabar jau kalbate apie vienerių metų laikotarpį?

– Taip, nes tai yra labai svarbus sprendimas. Mokesčių mažinime negalime pasikliauti excel`ine  lentele. Tiek padidinome, ir tiek surinksime. Taip niekada nebūna. Turime žiūrėti, kokios yra rinkos kaimyninėse valstybėse, kaip mes sugebame pas save kovoti su nelegalia prekyba ir t.t. Todėl, manau, sprendimas metams laiko yra teisingas. Antra, vyriausybė nežiūrės formaliai, darysime normalų monitoringą ir darysime sprendimą. Dėl papildomų poreikių, tai štai šiandien matome, kad atsirado papildomas poreikis PVM lengvatai. Arba, pavyzdžiui, prisiminkime mokytojus, lengva ranka buvo ant susitarimo pasirašyta, nors jis teisiškai nėra įformintas, tačiau buvo pažadėta, kad jūs tik nutraukite streiką. O ten, nei daug, nei mažai, – reikia 35 mln. eurų. Buvusi vyriausybė gali dabar sakyti, nebuvo numatyta, nėra biudžete. Mes mokytojus suprantame ir ieškome galimybių, kad kažkiek tuos lūkesčius patenkinti, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas valstybe. Jie gi susitarė.

– Premjere, bet dabar jūs vėl kalbate šiek tiek kitaip, nei prieš tai. Buvo kalbama, kad keliame akcizus, tam, kad žmonės vartotų mažiau, ir jei ir surinktume mažiau akcizo, tai nieko tokio, nes svarbu, kad žmonės mažiau gertų. Dabar jūs sakote, kad keliame akcizus ir dėl to, kad mažiau gertų, bet ir dėl to, jog mokytojams reikia, lengvatai reikia..

– Kalbant apie alų ar kitus silpnuosius gėrimus, tai sprendimai nekintami. Papildomai atsirado stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes atsirado poreikis stabdyti prieinamumą, kuris buvo numatytas etapuose. Taip pat, aišku, užkamšyti tas ne dėl mūsų sprendimų atsiradusias skyles.

– Taip pat turbūt naikinti ir tam tikrą disproporciją, kuri atsirastų taip smarkiai pabranginus alų, tarp alaus ir degtinės?

– Jei bus priimtas toks sprendimas dėl 2017 m. akcizo, tai pusė litro alaus pabrangtų 12-14 ct. Tai nėra ta suma, kuri ženkliai paveiktų vartojimą. Tačiau mes žiūrėsime, kaip kinta rinka. Juo labiau, kad dabar, šaltuoju metų laikotarpiu, šio alkoholio ir taip yra vartojama mažiau. Tai, matyt, rezultatai, pasiteisina šie sprendimai, ar ne bus matomi vasarą ar rudenį.