BNS premjeras sakė, kad jo pažintis su T. Dapkumi užsimezgė dar jam dirbant policijoje, duodant interviu saugaus eismo temomis, pastaruoju metu jis taip pat  patvirtina bendraujantis su žurnalistu klausimais dėl Vyriausybės veiklos, tačiau bendravimą įvardija kaip formalų.

„Be abejo. Žurnalistą aš pažįstu nuo labai senų laikų, kada jis dar buvo radijo žurnalistas o aš buvau nelabai aukšto rango pareigūnas. Saugaus eismo tematikomis prasidėdavo, bendraudavome su žurnalistu“, – BNS trečiadienį teigė S. Skvernelis.

„Kas yra artimas bendravimas? Kai tu kažkur pietauji, susitinki neformaliai. To nėra, vadinasi, yra formalus, labai oficialus bendravimas ir tik Vyriausybės rūmuose, Seime“, – tikino jis.

Kas yra artimas bendravimas? Kai tu kažkur pietauji, susitinki neformaliai. To nėra, vadinasi, yra formalus, labai oficialus bendravimas.

Pasak premjero, susitikimai su T. Dapkumi vykdavo ir Vidaus reikalų ministerijoje, jam būnant ministru, ir jau vadovaujant Vyriausybei, dažniausiai, anot S. Skvernelio, tai būdavo oficialūs interviu.

„Visi susitikimai, kurie vyksta, yra formalūs: arba Vyriausybės rūmuose, arba (Vidaus reikalų – BNS) ministerijoje. Dauguma atveju būdavo interviu, tarėmės dėl interviu, ir pasikalbėjimai. Bet tik Vyriausybės rūmuose. Politika, galbūt, buvo mažiausiai aptarta tame turinyje, tiesiog, kalbėjomės visomis aktualiomis temomis, kurios domindavo žurnalistus, kas susiję su Vyriausybės veikla“, – tikino premjeras.

Jis teigia nepatyręs jokio spaudimo iš T. Dapkaus ar koncerno „MG Baltic“ dėl priimamų sprendimų, taip pat tikina su žurnalistu nekalbėjęs apie pareigūnų skyrimus į postus.

„Tikrai ne – nei spaudimo, nei užuominų jokių nejaučiau. Bet buvo labai aiški pozicija, kad nepriėjo nei koncernas, nei jo žmonės, nei prie policijos, nei prie Vidaus reikalų ministerijos, nei dabar“, – sakė Vyriausybės vadovas.

„Ne, apie tai (skyrimus į postus – BNS) tiesiog tikrai nebuvo kalbama, tokie dalykai negali būti derinami. Bet informacija, kurią labai dažnai tekdavo matyti po to ir laidose, paskaityti straipsnius, nes informacijos šis žurnalistas turi pakankamai daug, plačiai, ypatingai nuo tų laikų, kurie man, kaip politikui, yra nauja“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį paviešintame VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.

Paviešintoje medžiagoje taip pat matyti, kad tam tikri politikai su koncerno atstovais derino kai kuriuos paskyrimus į postus.

Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys darant įtakas politiniams procesams minimi buvęs koncerno viceprezidentas korupcija kaltinamas Raimondas Kurlianskis ir T. Dapkus.

S. Skvernelis, kalbėdamas apie koncerno įtakas, BNS teigė, kad politinės kampanijos Seimo rinkimuose metu jo atstovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra gavusi „tam tikrų netiesioginių informacijų, kadangi mes buvome nepalankūs su savo idėjomis“, bet kas perdavė šiuos signalus, nesukonkretino.

„Jau tada, matyt, buvo manoma, kad esame grėsmė tam tikriems verslo interesams. Pirmiausia tai, galbūt, buvo susiję su alkoholio ribojimu, politikos pakeitimu – buvo tokie atgarsiai pasigirstantys. Tiesiog tokios mintys ar tezės sklandė“, – aiškino jis.

Vyriausybės vadovas ragino nesureikšminti T. Dapkaus vaidmens, tačiau pripažino, kad žurnalistas atstovavo koncerno interesams.

„Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų padaryta taip, kad žurnalistas taptų visos šios istorijos ašimi. Bent man atrodo, kad tai ne visai objektyvu ir tikslu. Kiek matau pagal tą informaciją, kuri yra dabar pateikta, natūralu, kad jis veikė (koncernui – BNS) ir kitaip, matyt, veikti negalėjo, nes yra koncernas žiniasklaidos priemonės savininkas“, – pripažino S. Skvernelis.

Pats T. Dapkus VSD informaciją vadina „beprecedente šmeižto kampanija“, susijusia su anksčiau paviešintais prezidentės Dalios Grybauskaitės bei korupcija įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimais. Viename laiškų šalies vadovė rašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

BNS T. Dapkus sako S. Skvernelį pažįstantis seniai, savo santykius apibrėžia kaip žurnalistinius. Jis neigia konservatorės Rasos Juknevičienės metamus kaltinimus siekus, jog S. Skvernelis būtų paskirtas generaliniu policijos komisaru.

„Saulių Skvernelį pažįstu gana seniai, ne kartą jį kalbinau laiduose ir esu su juo susitikęs. Kas dėl paskleistos žinios, jog aš norėjau, kad jis būtų paskirtas generaliniu policijos komisaru, tai turiu pastebėti, kad Lietuvos policijos vadovą skiria Respublikos prezidentė“, – nurodė T. Dapkus.

R. Juknevičienė savo feisbuko paskyroje tikino pati gerai pažįstanti T. Dapkų ir matanti, kad VSD pateikė ne visą informaciją.

„Pavyzdžiui, nėra nieko apie jo vaidmenį, skiriant generaliniu policijos komisaru S. Skvernelį. Jis tiesiog degė idėja ir noru, kad Skvernelis būtų paskirtas. Tą žinau tiesiogiai. Tada buvau tikra, kad Tomas tiesiog nori doro žmogaus policijoje, tačiau dabar man kyla klausimas, ar tai buvo tik jo entuziazmas, ar ir MG Baltic interesas?“, – svarstė konservatorė.