Savo ruožtu opozicijoje dirbanti liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad amerikiečių finansinės karinės paramos galinti netekti Lietuva turės perdėlioti savo karinių įsigijimų prioritetus.

„Viskas priklauso nuo mūsų šalies lyderių, ar jie sugebės atstovėti Lietuvos interesus ir gauti išskirtines sąlygas, parodant Lietuvos, kaip sąjungininkės, išskirtinius privalumus ir patikimumą“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Jeigu nieko nedarysi ir tik feisbuke arba tviteryje reikši susirūpinimus, tai mes liksime nuošalyje“, – pridūrė jis.

Pasak S. Skvernelio, labiau baugina ne finansinės paramos galimas nutraukimas, o kintantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) požiūris į Baltijos šalių saugumą.

„Kas yra didžiausioje rizikos zonoje? Tai mes, Baltijos šalys. Esminis dalykas yra mūsų interesas“, – kalbėjo parlamentaras.

Politikas tvirtino, kad norint užtikrinti nacionalinį saugumą, valdantieji turės dėti pastangas išlaikyti Vašingtono dėmesį Lietuvai. Anot jo, Donaldo Trumpo administracija Lietuvą turi matyti kaip patikimą sąjungininkę, kad nebūtų svarstoma atitraukti ir čia esančius JAV karius.

„Jei ministrė ir politinė šalies vadovybė gulės ant sofkutės tikėdamiesi, kad čia tik finansinė parama nutraukiama, o karių (skaičius – ELTA) nebus mažinamas, tai sulauksime naujienos nemalonios irgi. Reikia daryti, kad tai nebūtų net svarstoma“, – pabrėžė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: nerimauti yra dėl ko

Savo ruožtu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dabartiniai valdančiųjų lyderiai tarsi sukūrė regimybę, jog santykiai su JAV yra ypatingai geri ir nerimauti nėra dėl ko. Tačiau, sakė ji, nerimauti vertėtų, juolab kai vis dar nėra aišku, ar JAV kariai bus atitraukti iš Baltijos šalių.

„Akivaizdu, kad nerimauti yra dėl ko. Bet nerimauti sudėjus rankas yra neatsakinga. Čia reikėtų pripažinti, kad situacija yra ganėtinai rimta ir mūsų saugumui tai dar vienas papildomas ir labai rimtas iššūkis“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Jeigu amerikiečiai iš tiesų mažina finansinį įsitraukimą į Baltijos šalių gynybą, suprantama, potencialiai gali sekti ir kitas žingsnis, kuris bus dar rimtesnis, jeigu tai būtų kalba apie karių atitraukimą“, – pridūrė ji.

Pasak liberalės, situacijos nepagerino ir Lietuvos vidaus politikos problemos, susijusios su valdančiosios koalicijos formavimu.

„Vidaus politikos problemos ir perturbacijos tam nepadeda. Jeigu mes pažvelgsime į pirmuosius šitos valdančiosios koalicijos 9 mėnesius, darbus, atrodo, lyg specialiai buvo daromi visi veiksmai, kad paskatos iš čia atsitraukti būtų kuo didesnės, t. y. koalicija su antisemitiniu Žemaitaičiu“, – kalbėjo politikė.

Ragina racionaliai naudoti gynybos biudžetą

Pasak S. Skvernelio, nutraukta arba mažesnė JAV finansinė parama taip pat reiškia, kad Lietuvai kariniuose įsigijimuose reikės racionaliau naudoti lėšas iš nacionalinio biudžeto ir galbūt net pirkti daugiau technikos iš pačių amerikiečių.

„Šitai (Trumpo – ELTA) administracijai kaip ir prieš tai buvusiai pono Trumpo administracijai, tai buvo ypatingai svarbūs signalai ir žingsniai, tai yra ypatingai vertinama“, – akcentavo politikas.

Panašiai mąsto ir V. Čmilytė-Nielsen, kuri teigia, kad Lietuva dabar turėtų tapti ne saugumo ir gynybos gavėja, o pirkėja.

„Esmė yra tokia – su amerikiečiais reikia ieškoti būdų ne tik būti pasyviais saugumo gavėjais, bet ir galbūt saugumo, gynybos pirkėjais. Dalis didinamo gynybos biudžeto (...) turėtų būti nukreipta į amerikiečių įsitraukimo stiprinimą šitame regione“, – sakė ji.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiame kontekste kuriam laikui derėtų atidėti KAM planuojamų įsigyti braziliškų orlaivių „Embraer C-390 Millenium“ pirkimą, o pinigus nukreipti kitoms prioritetinėms sritims.

Vašingtonas informavo apie paramos mažinimą, bet oficialaus rašto dar nėra

Kaip jau buvo skelbta, KAM gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis trečiadienį pareiškė, jog Lietuva kol kas neturi oficialaus rašto apie galimą JAV karinės paramos mažinimą. Tačiau, pasak jo, Vašingtonas apie tai jau informavo Europos šalis.

„Oficialiai praeitą savaitę JAV gynybos departamentas informavo šalis, kad nuo kitų metų, nuo kitų finansinių metų, šita eilutė bus nunulinta visoms Europos šalims“, – penktadienį žurnalistams KAM sakė V. Urbelis.

„Oficialiai raštu, ant popieriaus, to nėra. Yra pokalbiai, yra tam tikra informacija ir tam tikri pareiškimai, kad mes matome bendrą paveikslą“, – dėstė jis.

ELTA primena, kad „The Washington Post“ pranešė, jog JAV ketina nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms valstybėms – pagal šią programą finansavimas skiriamas ir Baltijos šalims. Apie tokius pokyčius rašė ir „Financial Times“.

Vakarų žiniasklaidoje skelbiama, kad JAV administracijos pareigūnai esą praėjusią savaitę informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nebefinansuoti programų, skirtų su Rusija besiribojančių Rytų Europos šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui.

JAV vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, 2018–2022 m. minėtai programai Europoje, kurios pagrindinės naudos gavėjos – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo skirta 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Donaldo Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo pačios gynybos. Apie sprendimą sumažinti paramą netoli Rusijos esančioms šalims paskelbta tuo metu, kai JAV prezidentas deklaruoja pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.