„Man atrodo, kad visi Europoje suprato, jog yra kitos alternatyvos, ir grįžti prie tų senų alternatyvų būtų didžiulė klaida, žinant, kad tai taptų politinio šantažo įrankiu ir mes tokiu būdu vėlgi stiprintume karo pramonę Rusijoje, kuri šiandien jau dirba maksimaliais pajėgumais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė Seimo pirmininkas.

Pasak S. Skvernelio, toks scenarijus yra įmanomas dėl besiskiriančio kelių ES šalių požiūrio į Rusiją, tačiau Europa turėtų „išmokti pamokas“.

„Matome bent dvi sostines iš Europos bendrijų, kurios tikrai turi kitokį požiūrį į Rusiją, Putiną ir karą. Tai tokios grėsmės yra, bet, man atrodo, reikia išmokti pamokas, kad Europa negali, kaip buvo, būti priklausoma nuo tokios valstybės iškastinio kuro resursų, kurie naudojami ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje, darant įtaką“, – teigė jis.

„Tau bet kada gali užsukti tą vamzdį, atjungti kažkokį jungiklį ir panašius dalykus“, – akcentavo politikas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.

Tuo metu prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba teigia, kad svarstant atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ES neturėtų iš naujo „užlipti ant grėblio“, nes Rusija niekada neatsisako energetikos naudoti savo geopolitiniais tikslais ir tą daro siūlydama energetikos produkciją mažomis kainomis.

Apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ketvirtadienį paskelbė leidinys „Financial Times“. Pasak jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.

Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos.  

Nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją, Rusija dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.

Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį. Tačiau dėl šio žingsnio nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją. 

2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.

Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.