„Nieko naujo, retorika dešimt metų ta pati. Brukamas fasadinis vaizdas“, - sakė premjeras.

S. Skvernelis labiausiai šalies vadovei pritaria dėl biudžeto ir bendrosios valdžios institucijų atsakomybės už priimamus sprendimus. Vertindamas dešimties pastarųjų metų politinius sprendimus, premjeras pabrėžė, kad visą tą laiką buvo tik kalbama, bet nieko konkretaus nedaroma.

Nieko naujo, retorika dešimt metų ta pati. Brukamas fasadinis vaizdas.

Taip, anot Vyriausybės vadovo, didėjo socialinė atskirtis, buvo skurdinami senjorai, taip pat šiuo metu streikuojantys mokytojai.

„Iš premjero ir valdančiosios daugumos bandoma padaryti monstrą“, - pažymėjo S. Skvernelis, kalbėdamas apie dabartinę situaciją ir Vyriausybės darbo vertinimą.

Premjeras sutinka, kad daug dirbdamas jis daro klaidų, taip pat, kad klysta ir Vyriausybė bei ministrai. Tačiau apie problemas Vyriausybės programoje kalbamasi, o padarytos klaidos yra taisomos.

Pasak S. Skvernelio, įstatymai tvirtinami visų valdžios institucijų - Vyriausybės, Seimo ir prezidentės, tad vien tik Vyriausybės kaltės dėl susidariusios politinės padėties Lietuvoje jis nemato. Be to, pabrėžė premjeras, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Vyriausybės vadovo teigimu, tiek jis, tiek ministrai nuolat kviečiasi nepatenkintus skirtingų profesinių sąjungų atstovus prie derybų stalo ir kartu su jais sprendžia problemas. Po susitikimų ir diskusijų yra taisomi įstatymai.

„Mes darome, ką privalome padaryti, klystame, taisome klaidas“, - „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.

Atmeta prezidentės kritiką

S. Skvernelis griežtai atmeta prezidentės kritiką dėl to, kad jis įtraukia žvalgybos institucijas į politinius žaidimus. Premjeras tvirtina, kad, priešingai nei sako šalies vadovė, į Valstybės saugumo departamentą (VSD) jis kreipėsi pagrįstai - siekiant išvengti neramumų, panašių į tuos, kurie prie Seimo vyko prieš 10 metų ir tuos, kurie šiuo metu vyksta Prancūzijoje.

„Dabar, kai kabama, kad bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano kompetencija atsakyti už valstybės viešąją tvarką, dėl to yra pateikti standartiniai klausimai. Kažkodėl tai kažkas sau prisitaikė, kad čia yra konservatorių“, - „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.

Dabar, kai kabama, kad bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano kompetencija atsakyti už valstybės viešąją tvarką.

Kartu jis priminė ir įvykius, kurie vyko prieš 10 metų šaliai išgyvenant ekonominę krizę.

„Turiu karčią patirtį, tuoj bus 10 metų įvykiams prie Seimo, kai pono Kubiliaus naktinė reforma, drastiškas mokesčių kėlimas ir atlyginimų bei išmokų mažinimas sukėlė riaušes - tai irgi buvo taikus mitingas profesinių sąjungų, kuriuo pasinaudojo tam tikros politinės jėgos ir kriminalinio pasaulio atstovai“, - kalbėjo premjeras.

Jis kritiškai įvertino prezidentės išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės vadovo pasisakymai apie grėsmes nacionaliniam saugumui yra iš piršto laužti. Pasak jo, tai gali pakenkti išvadoms, kurias premjero prašymu turi padaryti VSD.

„Yra išsiųsti paklausimai, mane stebina atsakymas, kad nieko nėra, aš dar atsakymų negavau, o prezidentė pareiškė, kad nieko nėra. Tai kokio man dabar tikėtis iš Valstybės saugumo departamento atsakymo, jeigu jų tiesioginis viršininkas pasakė verdiktą“, - nuogąstavo S. Skvernelis.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad VSD paklausimų turinys yra susijęs su kaistančia situacija Lietuvoje.

„Turinys yra susijęs su apskritai situacija, kas yra šalyje ir tokie paklausimai yra būtini, ypač, kai įtampa kyla ir mes turime realią informaciją žinoti. Tai tarnybos pateiks savo informaciją, jie prisiims atsakomybę, nes po to, grįžtant prie prieš 10 metų vykusių įvykių, kai tradicinis lietuviškas klausimas iškilo - kas dabar dėl to kaltas, visos į krūmus dėjo ir paliko policiją ir Viešojo saugumo tarnybą vienus atsakyti į klausimus“, - apibendrino premjeras.

Prezidentė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes.

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.

„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, - LRT laidoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Premjeras S. Skvernelis antradienį pranešė, kad dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Tai Vyriausybės vadovas antradienį patvirtino žurnalistams. Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

VSD patvirtino premjero raštą gavęs pastarąjį penktadienį.

Premjero sprendimas kreiptis į VSD sukėlė milžinišką pasipiktinimo audrą tarp opozicijos politikų ir politologų.

Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (...) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (...) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti - tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas - ne tie laimėjo (rinkimus. - ELTA)“, - Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.

S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.

Derėtis su mokytojais sunku

Kaip ir ankstesnės vyriausybės, ši galėjo su visais rūpestingai kalbėti, diskutuoti, tačiau nieko nedaryti. Tačiau reikia turėti valios reformas pradėti ir nuo jų neatsitraukti, nes susidūrus su pirmu pasipriešinimu dažniausiai yra atsitraukiama, interviu „Žinių radijui“ sakė premjeras.

„Kai dabar mus kaltina, kad visiems po truputį pabarstome augančios ekonomikos vaisių, tačiau neklausiama, kodėl tais vaisiais nebuvo anksčiau dalinamasi, kodėl skurdo Lietuva, socialinė atskirtis didėjo ir kodėl ekonomika augo (...). Mes taip pat galėjome dvejus ar trejus metus nieko nedaryti, tik kalbėti ir diskutuoti apie problemas. O paskui, žiūrėk, jau ir laiko nebėra - rinkimai ant nosies. Tačiau taip nedarėme“, - apie Vyriausybės dviejų metų veiklą kalbėjo S. Skvernelis.

Mes taip pat galėjome dvejus ar trejus metus nieko nedaryti, tik kalbėti ir diskutuoti apie problemas. O paskui, žiūrėk, jau ir laiko nebėra - rinkimai ant nosies.

Anot premjero, iš jo ir valdančiosios daugumos dabar esą bandoma padaryti monstrą, kuris nieko nesiklauso ir negirdi.

„Su visomis profesinėmis sąjungomis yra pasirašytos sutartys, išskyrus vieną (mokytojų). Diskusijos dėl etatinio apmokėjimo vyko daugiau nei metus, darbo grupėse dalyvavo Seimo, Vyriausybės nariai ir profsąjungų atstovai. (...) Buvo pasirašytas susitarimas. Vėliau, atsižvelgus į pastabas, dokumentas buvo pataisytas. Ką dar daugiau reikia padaryti, jeigu minėta profsąjunga nė per žingsnį neatsitraukia nuo savo reikalavimų?“ - kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija turi daug neišnaudotų rezervų, pavyzdžiui, 3000 laisvų kambarių bendrabučiuose, kuriuos reikia išlaikyti ir šildyti.

Derėtis su mokytojų profsąjungomis, pasak premjero, buvo sunku, nes jų reikalavimai nuolat kito: „Kai per dieną kelis kartus keičiasi nuomonė, suku rasti dialogą, bet jis vis tiek vyko. Galėčiau pasikviesti jų (mokytojų profsąjungų - ELTA) atstovus pas save, žmona cepelinų išvirtų ar vėdarų iškeptų - svarbu, kad būtų tas dialogo noras“.

ELTA primena, kad neterminuotą streiką inicijavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, jis prasidėjo lapkričio 12 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečiadienį planavo streikuoti 60 švietimo įstaigų. Tai yra apie 3 proc. visų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų Lietuvoje. Gruodžio 12 dieną prie 58 streikuojančių mokyklų ketino prisijungti dvi, nutraukti streiką planuoja 7. Iš viso Lietuvoje yra 2 tūkst. švietimo įstaigų, kuriose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

Penktą savaitę streikuojantys švietimo darbuotojai reikalauja, be kitų dalykų, kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti aiškius ir konkrečius mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principus: kad etatą sudarytų 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų yra kontaktinės, kad etatas galėtų būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporciją, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.