„Pagrindinis tikslas yra tiek Ukrainos labui užtikrinti, kad parama nemažėtų ir kad mes galėtumėm nuolat teikti papildomus paramos paketus visomis priemonėmis, kokios Ukrainai yra reikalingos“, – prieš išvykdama į Belgijos sostinę žurnalistams sakė ministrė.

Ji ketvirtadienį dalyvaus „Norinčiųjų koalicijos“ dėl paramos ir saugumo garantijų Ukrainai susitikime, kur su kitų šalių gynybos ministrais aptars paramos ir saugumo garantijų Ukrainai planus bei galimybes.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiame susitikime tikimasi pasidalinti pažanga, padaryta anksčiau vykusiuose koalicijos šalių kariuomenių vadų pasitarimuose.

„Norinčiųjų koalicija“ yra per 30 Europos bei kitų šalių vienijanti grupė, kuri žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.

D. Šakalienės teigimu, Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri „labai rimtai dirba“ šiuo klausimu.

„Mes turime pasiskaičiavę ir įsivertinę galimus tam tikrus variantus, bet dar nėra reikalingų sąlygų, kad galėtumėm judėti toliau. Bet kokie galutiniai sprendimai vis tiek būtų nacionalinių parlamentų sprendimai ir iki to taško priėjus, tada jau kalbėtumėm toliau“, – sakė ji.

Koalicijos formavimo iniciatyvos ėmėsi Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), jie yra užsiminę apie planus į Ukrainą siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Kovą prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog Lietuva taip pat būtų pasirengusi tą daryti, tačiau tik drauge su kitomis partnerėmis.

Anot ministerijos, penktadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime, vadovaujamame JK gynybos sekretoriaus Johno Healey (Džono Hilio) ir Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso (Boriso Pistorijaus), bus aptarti skubiausi Ukrainos gynybos kariniai poreikiai.

Pasak D. Šakalienės, Lietuva yra suplanavusi Ukrainai skirti paramos už kelias dešimtis milijonų eurų.

„Jeigu kalbam apie tą bendrą žinutę, tai ne tik Ukrainos labui, bet ir pačios Europos labui, mūsų gebėjimas generuoti paramą, ją taikliai generuoti, pakankamai greitai, taip pat siunčia žinią ir Jungtinėms Valstijoms (JAV). Manau, kad yra gera galimybė sumažinti tą įtampą, kai kalbam apie tai, kad Europa galbūt nepakankamai skiria dėmesio“, – sakė ji.

„Tai aš neabejoju, kad turėsime per artimiausias dvi dienas taip pat pakankamai rimtų (pagalbos – BNS) paketų (Ukrainai – BNS) paskelbimų ir iš kitų mūsų partnerių“, – pridūrė ministrė.

Susitikimai vyks JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) nuo pat atėjimo į valdžią siekiant greitų paliaubų tarp Maskvos ir Kyjivo. Tačiau Vašingtonui dar nepavyko pasiekti proveržio nepaisant derybų su abiem pusėmis.

E. Macronas yra sakęs, kad nors Ukraina sutiko su D. Trumpo pasiūlymu dėl visiškų paliaubų, o Europos šalys taip pat stengiasi užtikrinti taiką, „Rusija tęsia karą su nauju intensyvumu, neatsižvelgdama į civilius gyventojus“.