Lietuva vėl gyvena rinkimų laukimu – kitų metų gegužę vyks ir šalies prezidento, ir Europos Parlamento rinkimai. Prieš kiekvienus rinkimus, ne išimtis – ir artėjantys, pasigirsta siūlymų, jog kandidatai turėtų pasitikrinti savo psichikos sveikatos būklę ir apie ją viešai informuoti rinkėjus. Taip esą būtų galima apsisaugoti nuo politikų, kurie vėliau gali pridaryti bėdų ir sau, ir valstybei. Tačiau tokios idėjos priešininkai atkerta, jog tikrintis psichikos sveikatos būklės nereikia, nes ji esą yra nestandartinė. Ar į savivaldybės tarybą, Seimą, prezidento postą, Europos

Parlamentą kandidatuojantiems politikams turėtų būti privaloma pasitikrinti savo psichikos sveikatos būklę?

Už
Vidmantas Plečkaitis, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Manau, jog tokia procedūra tikrai turėtų būti privaloma ir pats ją jau savanoriškai išbandžiau. Kai pastarąjį kartą dalyvavau Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje, pats nuvykau į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą. Ten gavau pažymą, jog nesu įskaitoje, vadinasi, mano psichinė sveikata yra gera. Pasitikrinti ir apie tai informuoti rinkėjus tikrai yra neskausminga, o naudinga. Kodėl taip dariau? Manau, kad rinkėjai turi teisę žinoti, kokia yra kandidato būklė, ar jis nesigydo pas psichiatrą ar narkologą. Jei nori gauti vairuotojo pažymėjimą, turi gauti pažymą iš Psichikos sveikatos centro, kad esi sveikas. Ir tai suprantama, nes kai sėdi prie vairo, turi būti sveikas, priešingu atveju gali kelti riziką kitiems. Politikai "vairuoja" miestą, valstybę ar net Europą, todėl jiems taip pat turėtų būti privaloma pasitikrinti savo sveikatą ir apie ją pranešti rinkėjams. Kai ėjau tikrintis, daugelis sakė, kad politikuoju, darau šou, tačiau išties nuoširdžiai siekiau rinkėjams įrodyti, kad esu sveikas ir adekvačiai vertinu situaciją, kad esu psichiškai įgalus.

Prieš
Naglis Puteikis, Seimo narys:

– Manau, jog politikams tikrintis psichikos sveikatą neturėtų būti privaloma. Esmė ta, jog ir mokslinėje literatūroje rašoma, kad bet kuris žmogus, kuris taiko į aukštesnį politinį postą, turi nukrypimų nuo standartinio elgesio. Pirmiausia tai pasireiškia tuo, kad jis pasižymi iracionalia drąsa. Tą patį galima pasakyti ir apie sportininkus. Tokia beatodairiška drąsa yra nukrypimas nuo standarto. Vakarų Europoje tokie faktai yra žinomi, todėl iš politikų niekas ir nereikalauja pažymų, kad jie yra psichiškai sveiki. Be to, manau, kad tos pažymos tik sukeltų papildomų aistrų. Faktas tas, jog tie, kuriems tų pažymų reikėtų, o realiai jiems nebūtų galima jų išduoti, jas vis tiek "susiveiktų". Antra, tam, kad tikrai būtų ištirta psichikos sveikatos būklė, reikia savaitę pagulėti specialioje ligoninėje, kur atliktų ekspertizę. Trečia, daugelis kandidatų turi vairuotojo pažymėjimus, o norint juos gauti, juk reikia pristatyti pažymą iš Psichikos sveikatos centro apie savo būklę, kad ji normali. Kitaip tariant, vairuotojo pažymėjimu galima mojuoti lyg sertifikatu, jog esi sveikas ir nereikia kitų apkrauti papildomais darbais.