Seimas svarstys siūlymą šauliams ir kariams savanoriams leisti laisviau įsigyti ir laikyti ginklus, taip pat imasi kitų su ginklų kontrole susijusių projektų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių bei kitų parlamentarų teikiamu projektu aktyviojo rezervo kariams būtų leidžiama įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius - B ir C kategorijų - ginklus ir šovinius. Taip pat būtų numatoma, kad nepaprastosios padėties atveju šie ginklai nebūtų surenkami iš šaulių.

Už tokį projektą po pateikimo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 16 parlamentarų, jį kartu su lydinčiaisiais siūlymais toliau svarstys Seimo komitetai. Taip pat pritarta Liberalų sąjūdžio siūlymui, kad projektai būtų svarstomi dar rudens sesijoje.

Pataisas pristatęs komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas sulaukė klausimo, kaip vertina poziciją, kad siekiant užkirsti kelią terorizmui reikia griežtinti ginklų kontrolę, užuot liberalizavus. NSGK vadovas atkreipė dėmesį, kad teroristai nenaudoja pusiau automatinių ginklų, kuriuos pataisos leistų turėti aktyviajam rezervui.

„Kiek man teko skaityti apie teroristinius įvykius, neteko niekur matyti, kad būtų panaudojami savigynai skirti ginklai. Tai paprastai nelegaliai gauti automatiniai ginklai, granatos, sprogmenys, kurių tikrai nėra laisvam pardavime ir niekas jų legaliai nėra laikęs. Todėl teigti, kad šitie ginklai gali būti panaudoti teroristiniams ginklams, nėra jokio pagrindo. Galiu priminti Estijos pavyzdį, kad per dešimt metų jokio kriminalinio įvykio nėra buvę“, - sakė A.Paulauskas.

Vienas projekto iniciatorių, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka klausė A.Paulausko, ar „šauliai yra potencialūs savo tėvynės gynėjai, jei taip, ar jie galėtų ginti savo tėvynę ginkluoti ragatkėmis?“.

„Manau, visi kažkuo gintume, bet kvalifikuotai gintis reikia, kad žmogus galėtų (tai daryti). Aš citavau Konstitucinio Teismo nutarimą, kad Konstitucija įpareigoja piliečius ginti (valstybę), bet kad jis galėtų kvalifikuotai ginti, turi mokėti valdyti ginklą, žinoti taktikos, karybos reikalus. Šaulių sąjunga ir yra tokia (organizacija), kur žmonės ateina norėdami išmokti“, - pabrėžė NSGK vadovas.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tuo metu komiteto vadovo klausė, ar nebus taip, kad ginklų prieinamumo didinimas „dramatiškai padidins savižudybių tikimybę“. A.Paulauskas sakė, kad ir šiuo metu, kartu su savigynai išduotais bei medžiotojų ginklais gali būti netoli milijono juos turinčių žmonių, o leidimas šauliams laisviau įgyti ginklus savižudybių rodiklių nekeistų.

„Aš neatmetu, kad gali būti savižudybė, bet kaip jūs sakote, kad dramatiškai padidės, tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad dramatiškai nepadidės, nes žmonės turės praeiti sveikatos patikrinimą, sveikatos apžiūrą, pats šaulių vadas matys, kam patikimas ginklas, jis turės irgi atsakomybę“, - sakė komiteto vadovas.

Seimo narių mišrios grupės atstovas Linas Balsys klasė, ar nereikėtų, užuot liberalizavus ginklų kontrolę, ją griežtinti ir braukti galimybę pusiau automatinius ginklus turėti šaudymo būrelių nariams. Vienas A.Paulausko argumentų teikti minimas pataisas - ištaisyti paradoksalią situaciją, kai šaudymo būrelių nariams B ir C kategorijos ginklai leidžiami, o šauliams ne, ir šauliai šį draudimą apeina fiktyviai tapdami šių būrelių nariais.

„Dabar šauliai, norėdami įsigyti ginklą, tampa fiktyviai būrelių nariais, tada jie įgyja ginklą, treniruojasi ir taip mokosi valdyti ginklą. Tai nėra normali praktika, nes tai ne sportininkai, o žmonės, norintys įgyti įgūdžius valdyti ginklą. Aišku, galima bus pažiūrėti, kiek įsigyja ginklą ir kiek ten sportininkų yra“, - L.Balsiui atsakė A.Paulauskas.

Seimo svarstyti priimtu pataisų paketu taip pat būtų keičiamas Karo padėties įstatymas. Iš jo būtų braukiama nuostata, kuri, įvedus karo padėtį, stabdytų Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. Šiuo metu šaulių organizacijos teisinė forma yra asociacija, o pagal įstatymą įvedus karo padėtį formaliai jos veikla turėtų būti stabdoma.

Seime anksčiau buvo svarstytas siūlymas šauliams namuose laikyti sąjungai priklausančius automatinius ginklus, bet tam nepritarta, argumentuojant pačios visuomenės saugumu.

Seimas antradienį pritarė ir daugiau pateiktų projektų dėl ginklų kontrolės, bet jų svarstymas numatytas jau pavasario sesijoje. Vienas jų - „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymas siaurinti draudimą ginklus turėti įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, taip pat turintiems teistumą. Šiuo metu šis draudimas - absoliutus, o R.Žemaitaitis siūlo nustatyti, kad jis galiotų tik įtariamiems, kaltinamiems ar nuteistiems už tam tikrus nusikaltimus.

Pagal siūlymą, ginklo įsigyti negalėtų turintis teistumą už smurtinį tyčinį nusikaltimą arba veikas, susijusias su nusikaltimais žmoniškumui, Lietuvos valstybės nepriklausomybei, žmogaus gyvybei, sveikatai, neteisėtu disponavimu ginklais ir t.t., taip pat, kai nusikaltimų padarymas susijęs su apsvaigimu nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės draustų ginklą turėti ir įtariamiesiems, kaltinamiesiems, jei jiems būtų paskirtas suėmimas.

R.Žemaitaitis tvirtino, jog dabartinis reguliavimas - pernelyg griežtas ir kurioziškas, pateikdamas pavyzdį, jog su dabartiniu reguliavimu teisę turėti ginklą prarastų įmonės direktorius dėl nelaimingo atsitikimo įmonėje, tapęs įtariamuoju dėl darbos saugos reikalavimų nesilaikymo.

Taip pat Seimas svarstys pataisas, kurios buvusiems specialaus statuso subjektų pareigūnams ir kariams leistų nelaikyti egzamino ginklui įsigyti, jei jie tokį egzaminą būtų išlaikę tarnybos metu. Dar bus svarstomos pataisos, kurios aplinkosaugininkams šalia kitų priemonių leistų naudoti elektrošoką.