„Tikrai tai yra sena istorija su tam tikrais naujais niuansais. Pildant anketą reikia atlikti tam tikras pareigas, bet įstatymo (...) tikslas yra vienas – nustatyti, ar galima asmeniui suteikti įslaptintą informaciją, ar ne, jokių kitų įstatymas tikslų nekelia, procedūra yra baigta, aš pasirašiau potvarkį neišduoti leidimo“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Konservatorių – BNS) laiškas yra skirtas man ir Seimo nariui, jei Seimo narys pageidauja, jis galėtų tą laišką paviešinti, nėra jokių slaptumo žymų sudėtų. (....) Aš nematau (reikalo – BNS), kadangi aš gaunu informaciją su konkrečiu tikslu, (...) aš procedūrą baigiau“, – teigė jis.

Paklaustas, ar D. Bradauskas anketoje nedetalizavo savo atleidimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų aplinkybių, S. Skvernelis tvirtino, kad „aušriečio“ anketoje „buvo klausimų, kur buvo klausiamos detalės“.

„Pagal atsakymą nežinau, ar kiekvienas privalo tiksliai žinoti formuluotę, už ką buvo atleistas prieš dešimt metų, gal kam nors tai labai svarbu, bet nebuvo visiškai tiksliai atsakyta“, – teigė parlamento vadovas.

Kaip skelbė BNS, rekomendaciją S. Skverneliui nesuteikti leidimo D. Bradauskui dirbti su slapta informacija Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė praėjusią savaitę. Ja remdamasis parlamento vadovas tokio leidimo nedavė.

Anot žvalgybos, rekomendacija pateikta kilus pagrįstų abejonių, ar Seimo nariui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota.

Paties politiko ir Seimo pirmininko teigimu, VSD patarimas susijęs su dešimties metų senumo įvykiais.

Buvęs VMI vadovas D. Bradauskas posto neteko 2017 metais dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

D. Bradauskas „MG Baltic“ atstovui tvirtino turintis normalius santykius su konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais, o „darbiečius“ bei „tvarkiečius“ jis teigė paėmęs „už konkolų“.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas Mindaugas Lingė trečiadienį išsiuntė raštą, kuriuo prašė Seimo pirmininko paviešinti VSD pažymą.

Anot jo, jeigu VSD pateikta informacija yra įslaptinta, prašoma ją perduoti Seimo Nacionalinio ir saugumo komitetui, kad šis įvertintų aplinkybes, ar esama pagrindo inicijuoti specialiosios Seimo komisijos sudarymą.

Tokia komisija sudaroma siekiant nustatyti, ar yra pagrindas inicijuoti apkaltą Seimo nariui.

Parlamento vadovo tikinimu, D. Bradausko istorija visiškai nesusijusi su prieš kelias kadencijas pasitraukusio Mindaugo Basčio atveju, kuomet šis nuslėpė su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

„Skirtingai nei M. Basčio atveju, tai tiesiogiai susiję su dešimtiems metų istorijomis ir tų istorinių faktų prisiminimu dabar, kada buvo pildoma anketa“, – teigė parlamento vadovas.

„Galiu patvirtinti, kad kokių nors ryšių, kontaktų net ir su toje dešimtmečio senumo istorijoje minimais asmenimis ten (rekomendacijoje – BNS) nėra pateikta“, – sakė jis.

M. Lingė savo kreipimesi atkreipė dėmesį, kad tiek S. Skvernelis, tiek D. Bradauskas teigia, jog VSD nerekomendavo pastarajam suteikti leidimo dirbti su slapta informacija dėl beveik dešimtmečio senumo įvykių, tačiau vienas iš VSD nurodytų pagrindų apima tik pastarųjų trejų metų laikotarpį.

„Ten yra tas pats (įstatymo – BNS) straipsnis, kuris, jeigu vadovaujiesi straipsnio nuostata, apima kelis momentus, vienas iš tų momentų yra treji metai, bet šiuo atveju tai susiję su senais įvykiais ir anketos pildymu dabar“, – sakė S. Skvernelis.

VSD praėjusią savaitę nurodė, kad leidimo rekomendavo nesuteikti, vadovaudamasis dviem Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo punktais.

Viename punkte nurodoma, kad asmuo nuslėpė ar per pastaruosius penkerius metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.

Tuo metu kitame punkte rašoma, kad tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.