Klausimą iš darbotvarkės išbraukti paprašė socialdemokratė Violeta Turauskaitė. Už tai balsavo 81 parlamentaras, 21 buvo prieš, o septyni susilaikė.  

Pataisos numato, kad teritorijose, kuriose dėl šalies saugumo taikomi ūkinės ar kitos veiklos apribojimai, būtų draudžiami kai kurie kirtimai, plyniesiems kirtimams būtų taikomi griežtesni reikalavimai. 

100 metrų atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių nebūtų galima kirsti želdinių ne miško žemėje. Čia, taip pat 100 metrų atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų nebūtų galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o kertant neplynai paskutinis toks kirtimas būtų galimas, kai biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra bent 2,5 metro.

Nuo Rusijos (Kaliningrado srities) ir Baltarusijos sienos 20 km atstumu nebūtų galimi plynieji kirtimai didesnėse kaip 1,5 ha biržėse.

20 kilometrų atstumu nuo Lietuvos-Rusijos sienos yra apie 27 tūkst. hektarų miškų, iš jų privačių – 7,7 tūkst. ha, nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos – atitinkamai apie 40 tūkst. ir 16,7 tūkst. ha.     

Jeigu Seimas pataisas priims, jos įsigalios nuo 2026 metų. Grupė Seimo narių siūlo, kad draudimai galiotų ne ilgiau negu iki 2035 metų pabaigos, bet Aplinkos apsaugos komitetas tan nepritarė.