Už tokią šį projektą po pateikimo balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo trys, aštuoni susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

„Tai pirmiausia yra demokratijos stiprinimas ir, antra, – pilietiškumo skatinimas“, – Konstitucijos pataisos reikalingumą aiškino socialdemokratas Tomas Martinaitis.

„Kodėl būtent nuo 16 metų? Todėl, kad būtent šešiolikmečiai asmenys yra tie, kurie dar gyvena savivaldoje. Kai sukanka 18 metų, daugelis jaunų žmonių palieka savo gimtąsias vietoves, išvažiuoja gyventi į didmiesčius ir taip po truputį praranda ryšius su savo bendruomene. Nebeturėdami ryšio, jie nebesupranta, kuo gyvena bendruomenės, kam atstovauja, nebedalyvauja rinkimuose“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, Estijos ir kitų valstybių, kur leidžiama šešiolikmečiams rinkti savivaldos atstovus, rodo, jog kuo anksčiau žmogus pradeda dalyvauti rinkimuose, tuo jis politiškai aktyvesnis ir vyresniame amžiuje.

Konservatorius Audronius Ažubalis kritikavo siūlymą, sakydamas, kad šešiolikmečiai dar nėra subrendę žmonės.

„Sociologai jau trečią dešimtmetį fiksuoja tendencijas, kurios liudija apie sulėtėjusį brandos tempą tiek JAV, tiek Europoje, (...) jaunuomenė turi mokytis, siekti žinių, pažinti pasaulį, visuomenę ir tą pačią savivaldą, subręsti, o ne imtis spręsti savivaldos reikalų“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

„Mes savivaldoje nuleidžiame kartelę ir sakome: žinote, ten šešiolikmečiai sutvarkys visą reikalą. Na, ponai, manau, neatimkime pirmiausia iš jų jaunystės ir galimybės tobulėti, mokytis ir tapti tikrais politikais, kurie vieną dieną pakeis ir mus“, – teigė A. Ažubalis.

Šią pataisą inicijavo daugiau kaip 100 parlamentarų.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Projektą sukritikavo Seimo Teisės departamentas. Jo teigimu, tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Civiliniame kodekse įtvirtintas asmens pilnametystės institutas ir numatyta, kad pilnamečiais asmenys laikomi nuo 18 metų.

Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad rinkimai – atsakingas politinis procesas, o Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, keičiama tik esant būtinybei.

„Atsižvelgiant į visa tai, diskutuotina, ar siūlomu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį savivaldos institucijų rinkimuose aktyvioji rinkimų teisė būtų suteikta pilnametystės nesulaukusiems ir visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims, teisės požiūriu laikomiems vaikais, nebūtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Anot jos, abejotina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis „sudaryti sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus“ yra konstituciškai reikšmingas tikslas, pagrindžiantis teisinį būtinumą keisti Konstituciją.

Praėjusios kadencijos Seime analogišką siūlymą buvo registravęs liberalas Andrius Bagdonas, tačiau Seimo salės ji nepasiekė.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.