Antradienį Seimas ketina svarstyti 70 parlamentarų vardų buvusio parlamentaro  Gedimino Kirkilo dar 2017 m. gegužės  9 d. pateiktą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą ir alternatyvų projektą, kurį tą pačią dieną buvo pateikęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Ką siūlo  Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas

Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys  užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės,  taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis. Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, kaip siūloma projekte, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose būtų rašomi laikantis Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių.  Šias taisykles tvirtins Vyriausybė.

Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Įstatymo projektas numato atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Toks asmuo turėtų įrodyti, kad  jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. Tai būtų galima ir tuo atveju, jeigu toks asmuo pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;  jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų  2022 m. gegužės 1 d.

Alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą komitetas siūlo atmesti

Alternatyviame Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Projekte numatyta, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, o šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su lietuviška galūne arba be jos.

Siekiant išspręsti nelietuvių tautybės piliečiams kylančius sunkumus, siūloma nustatyti, kad užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei tokių sutuoktinių vaikų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Kitiems nelietuvių tautybės asmenims vardas ir pavardė jų prašymu galės būti įrašyti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą bei į Teisingumo ministerijos pateiktą išvadą, šį alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti.

Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (....) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų,– sako projektą siūlantis atmesti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jo išvadoje pažymima, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir jų vaikai patirtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, nes turėtų skirtingas pavardes, o tai lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White“,– pažymi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Už šio įstatymo projekto atmetimą pasisakė 7 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Tačiau dėl jo tolesnio likimo turės apsispręsti visas Seimas.

Kai Seimas priims įstatymą, reglamentuojantį vardų ir pavardžių rašymą, tektų pripažinti netekusiu galios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.