Siūloma pagerbti  R. Kalantą, I. Simonaitytę, J. Meką ir P. Skoriną

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija Seimui siūlo paskelbti 2022 metus Romo Kalantos metais.Tokiu būdu siekiama pabrėžti jo  aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui, pažymėti R. Kalantos protesto akcijos 50-metį, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi.

„Romo Kalantos pasiaukojimas sukėlė pasipriešinimą sovietinei santvarkai“, – pažymima nutarimo projekte.

2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2022-uosius siūlo paskelbti rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos Ievos Simonaitytės metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti jos darbų svarbą ir reikšmę.

2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė.

„Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pabrėžiama, kad būtina „giliau įprasminti socialines, kultūros naujoves pralenkusios garsios asmenybės idėjas.“

Seimo Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas 2022 metus siūlo paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Jis akcentuoja išskirtinį Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai.

Pasak S.  Tumėno,  Pranciškaus Skorinos metai – tai galimybė iš naujo atrasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą, giliau pažinti itin reikšmingą Pranciškaus Skorinos palikimą ir humanistinę mintį, plėtoti tarpvalstybinį ir tarpkultūrinį dialogą,  padėti Baltarusijai sugrįžti į demokratinių Europos valstybių šeimą.

2022 metais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. 

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija,  atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas, siūlo 2022 metus paskelbti Jono Meko metais.  

J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

J. Mekas nuo 1949 m. gyveno ir kūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet niekada nepamiršo savo šaknų.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Kitais metais – dėmesys Konstitucijos jubiliejui

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Ji akcentuoja šio dokumento reikšmę Lietuvos konstitucionalizmo tradicijai, teisinei valstybei, konstitucinėms vertybėms, pilietinei visuomenei.

2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.

„1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad  Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.

Nutarimo projekte akcentuojama ir tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.

2022 metus siūloma paskelbti Lietuvos universitetų ir Jaunimo metais

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas siūlo paskelbti kitus metus Lietuvos universitetų metais.

Tokį sprendimą jis siūlo priimti siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

Nutarimo projekte siūloma įvertinti visų „Lietuvos universitetų indėlį į valstybingumo stiprinimą, šalies ūkio kūrimą, kultūros plėtotę, nacionalinės savasties supratimą ir visuomenės švietimą.“

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo paskelbti 2022 metus Jaunimo metais. Tokiu būdu ji siekia atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalies viduje bei užsienyje.

2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai. Siūlydama paskelbti 2022 metus Jaunimo metais, Seimo pirmininkė ragina įvertinti jų „istorinį indėlį, prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo Lietuvoje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo.“

Krepšinio šimtmečio proga – Krepšinio metai

Seimui siūloma Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 2022-uosius paskelbti Krepšinio metais.

Tokį nutarimo projektą įregistravęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audrius Petrošius sako, kad taip būtų pagerbti šios sporto šakos atstovai ir mėgėjai.

Nutarimo projekte prašoma Seimo atsižvelgti, kad Lietuvoje šiuo metu yra per 18 tūkstančių licencijuotų krepšininkų ir apie 100 000 šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.

Pasak vieno iš iniciatyvos palaikytojų, Seimo TS-LKD frakcijos nario Andriaus Kupčinsko, simboliška, kad būtent Kaune artėjant Lietuvos krepšinio šimtmečiui atsirado naujas objektas – Krepšinio namai.  Oficialiai šis objektas bus atidarytas 2022 metais.

Pasiūlymą taip pat palaikantis Seimo TS-LKD frakcijos narys Sergejus Jovaiša teigia, kad krepšinis sovietų okupuotoje Lietuvoje turėjo kur kas didesnę reikšmę nei vien sportinės varžybos ir skatino tautos pasipriešinimo dvasią. „Tai buvo labai svarbi pilietinė išraiška, krepšininkai didžiuodamiesi sakydavo, kad yra lietuviai, o kova krepšinio aikštelėje būdavo tarsi kova už Lietuvą“, – pasakojo buvęs krepšininkas S. Jovaiša.

2022 metais bus lygiai 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.

Siūloma paskelbti Gyvūnų gerovės metus

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais. Tokį nutarimo projektą įregistravęs politikas siūlo šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

Siūloma paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais, atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose.

„Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, priėmė konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, kuri buvo pamatas gyvūnų gerovės teisiniam reglamentavimui mūsų šalyje, taip pat Seimas įgyvendino ir ėmėsi daugybės naujų iniciatyvų dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo“, – pažymima nutarimo projekte.

Siūloma paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas siūlo paskelbti 2022 metus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.Tokį nutarimo projektą jis įregistravo, vertindamas šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos bei laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją Lietuvoje“, – pažymima nutarimo projekte.

Kitais, 2022 metais, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.

2022 m. – Sūduvos susigrąžinimo 600-osios metinės

Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase siūlo paskelbti 2022 metus Sūduvos metais.

Parlamentarai kviečia įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje.  Jie pabrėžia Sūduvos įtaką lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Sūduvos vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas K. Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardinti sūduviai, galindai ir kiti.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.

Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Lietuvos karaimų metais

Pernai gruodžio 23 d.  Seimas, skatindamas Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2022-uosius metus paskelbė Lietuvos karaimų metais.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubiliejų.

„Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis“, – pažymima Seimo priimtame nutarime.

Seimas 2021-uosius skyrė pagerbti iškilias istorines asmenybes

2021-uosius Seimas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes.

ELTA primena, kad 2021-ieji metai yra Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metai.

2021 m. sausio 23 d. sukako  100 metų, kai gimė M. Gimbutienė, lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

2021 metais sukanka 400 metų nuo garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo J. K. Chodkevičiaus mirties.

2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas.

2021 metų lapkričio 18 dieną sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesorius J. Zikaras, ir 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“.

2021 m. birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Todėl Seimas, įvertindamas jo filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai, paskelbė 2021 metus V. Mačernio metais.

2021 m.  minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos gimimo 250-osios metinės.

Seimas 2021-uosius paskelbė ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Beje, ši iniciatyva šiek tiek pavėluota, nes jau 2020 m. rugpjūčio 20 d. sukako 100 metų, kai gimė kardinolas V. Sladkevičius, Lietuvai nusipelniusi asmenybė, visą savo gyvenimą pašventusi Lietuvai ir jos kovai už laisvę.

ELTA taip pat primena, kad Seimas yra paskelbęs 2021 metus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros bei Archyvų metais.