Už tai, kad 3 proc. kartelę nustatančios prezidento grąžintos Seimo rinkimų įstatymo pataisos būtų priimtos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51 ir du parlamentarai susilaikė.

Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių, t. y. 71 balso „už“.

Už tai, kad G Nausėdos veto būtų atmestas, balsavo valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dais Seimo narių Mišrios grupės narių.

Prieš žemesnę rinkimų kartelę balsavo opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai.

Diskusijoje dėl Seimo rinkimų įstatymų pataisų daugiausiai kalbėjo prezidento poziciją palaikantys opozicijos atstovai.

Nuo valdančiųjų „valstiečių“ kalbėjo vienintelis Dainius Kepenis, kuris tvirtino, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

„Tos valstybės, kur gyvena laimingiausi žmonės, turi du-tris procentus, vieną procentą“, – sakė D. Kepenis.

Opozicinių konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas diskusijoje teigė, kad „bandymas įveikti prezidento veto nėra nuoširdus noras padidinti demokratijos Lietuvoje, o noras išspręsti tam tikrus grupinius interesus“.

„Priėmę šį įstatymą jūs sukursite politinį ir teisinį chaosą Lietuvoj. Jau dabar Europos parlamento kartelė yra 5 proc., savivaldos rinkimų kartelė – 4 proc., įveikus prezidento veto Seimo kartelė liks 3 proc., tai yra chaosas, kuris liudija, kad jūs sprendžiat asmeninius, grupinius interesus, o ne bandot sistemiškai pertvarkyti mūsų rinkimų sistemą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Situacija labai elementari, yra („socialdarbiečių“ – BNS) G. Kirkilo ir J. Bernatonio grupuotė, kuriai per sunku buvo atsisveikinti su šiltom valdžios kėdėm, ryžosi sudraskyti Socialdemokratų partiją, rinkėjai tą jų veiksmą kritiškai įvertino, mato jie savo varganus reitingus, o kaip išsigelbėjimo ėmėsi barjero mažinimo“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Centro partijos vadovas Naglis Puteikis tvirtino, kad „kuo daugiau rinkėjų turės galimybę turėti savo atstovų Seime, tuo geriau demokratijai“.

„Taip, mažų partijų atstovai piktesni, aršesni, bet dabartinei Lietuvos politinei sistemai mažųjų partijų atstovai kaip Dagys, Radžvilas, Kuolys būtų geri pipirai ir būtų kaip tik rinkėjų naudai“, – sakė N. Puteikis.

Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

Dabar partijos dalyvauja mandatų dalybose daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.

Prezidento patarėjas: reikia diskusijos dėl radikalios pertvarkos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad reikalinga politinė diskusija dėl esminės rinkimų sistemos peržiūros, bet ji turėtų vykti ne rinkimų išvakarėse.

Tai jis kalbėjo netrukus po to, kai valdantiesiems pritrūko vieno balso atmesti prezidento veto dėl rinkimų kartelės mažinimo.

„Su partijų lyderiais, su frakcijų lyderiais jau dabar kalbame, kad reikėtų iš esmės žiūrėti į visą sistemą ir galbūt netgi keisti radikaliai, tačiau labai svarbu tą daryti ne tuo metu, kai Seimo rinkimai jau ne už kalnų, nes tai primena labai paralelę iš sporto“, – žurnalistams antradienį sakė P. Mačiulis.

„Tai tas pats, kaip kad ir šiais metais Katare vyksiančio futbolo čempionate silpnesnės komandos paprašytų praplatinti vartus, nes jie į vartus nepataiko“, – teigė jis.

„Girdisi pasiūlymų ir diskusijų tokių, kad galbūt netgi keisti iš mišrios į proporcinę sistemą“, – tvirtino šalies vadovo patarėjas.

Jo teigimu, prezidentui blokavus rinkimų kartelės mažinimą partijoms nuo 5 proc. iki 3 proc., kitas Seimas turėtų būti mažiau chaotiškas.

„Norisi pasidžiaugti, kad Seimui užteko valios priimti sprendimą, kuris galbūt liečia ir juos asmeniškai, tačiau jis valstybiškai labai svarbus (...) Aš manau, kad pirmiausia laimėjo kitos kadencijos Seimas dėl to, kad galima tikėtis, kad nebus tiek daug chaoso, kiek turime jo dabar“, – teigė prezidento patarėjas.

R. Karbauskis: prie šio klausimo šis Seimas greičiausiai negrįš

Antradienį Seimui pritrūkus vieno balso siekiant iki trijų procentų nuleisti rinkimų kartelę, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad prie šio klausimo šis Seimas greičiausiai nebegrįš.

„Aš nemanau, kad verta begrįžti prie šio klausimo, klausimas išspręstas. Belieka tik džiaugtis, kad ta partija, kuri 2000 metais priėmė sprendimą nedaryti antrojo turo Seimo rinkimuose likus trims mėnesiams iki rinkimų, šiandien taip garsiai plojo“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis tvirtino, kad už tai, jog prezidento Gitano Nausėdos veto būtų atmestas, balsavo visi koalicijos atstovai išskyrus keturis, kurie balsavime nedalyvavo.

„Tiesiog nebuvo Seimo salėje keturių narių. Šioje vietoje mums ir pritrūko. Vienas serga – tikrai žinau, antras nežinau kur yra, vienas ar du Seimo nariai tikriausiai turėjo kitą nuomonę, todėl nebalsavo“, – sakė R. Karbauskis.