Už tai, kad apsigyvenimą ir įsidarbinimą užsieniečiams palengvinantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas būtų priimtas su šalies vadovės pataisomis, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 20, susilaikė 10 parlamentarų.

Šalies vadovė Vyriausybės inicijuotą įstatymą Seimui grąžino, jame vetuodama socialdemokrato Algirdo Syso siūlymu įrašytą nuostatą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

D.Grybauskaitė argumentavo, kad toks reguliavimas atveria kelia fiktyviam verslui, o Valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad ji sudarys galimybes į Šengeno erdvę atvykti pavojingiems asmenims.

Iš pradžių Seimas buvo numatęs, kad užsienietis iš trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio.

Pagal senąją versiją, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą būtų prasitęsęs be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti, bet su prezidentės veto ši nuostata išbraukta.

Pasak prezidentės, minėtos įstatymo nuostatos būtų sudarusios galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

Prezidentės vetuotoms pataisoms Seimas pritarė balsuodamas dėl Vyriausybės inicijuoto projekto, kuris pateiktas siekiant palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti startuolius.

Priimant įstatymą nustatyta, kad startuolį, t.y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis, kuriantys užsieniečiai galės ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertins speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus per 30 dienų privalės įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas bus panaikintas. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui  nebus taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.

Šeimą atsivežti galės ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.

Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams bus galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams bus prilyginti ir asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį toje srityje, bet neturintys aukštojo mokslo diplomo.

Pagal įstatymą, atvykstantis užsienietis negalės uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių  alga negalės būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.

Lengviau įsidarbinti galės mūsų šalyje studijuojantys ir besimokantys užsieniečiai ar baigusieji lietuviškas aukštąsias mokyklas. Atvykusiam studijuoti užsieniečiui  leista dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų kaip nustatyta šiuo metu.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.