Po pateikimo pritarta grupės „valstiečių“ ir dviejų konservatorių pateiktoms Civilinio kodekso pataisoms, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Už tai balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

Projektą pristačiusi parlamentarė pabrėžė, kad jungtinės veiklos sutartys nėra partnerystės, kaip šeimos santykių, įteisinimas. Anot jos, į Civilinį kodeksą siūloma tiesiog perkelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naudojamą praktiką.

„Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą, ar tai būtų vyro ir moters bendro ūkio vedimas, ar tos pačios lyties asmenų bendro ūkio vedimas. Lygiai taip pat šitomis normomis gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie dėl visiškai kitų priežasčių gyvena kartu, pavyzdžiui, dvi draugės nusipirkusios bendrą namą, nes joms taip patogiau ar dėl to, kad sudėjusios lėšas galėjo tą būstą įsigyti“, – pristatydama projektą Seimo salėje aiškino A. Širinskienė.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis galėtų būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Sutartį sudaryti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu: skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt. Siūloma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų, t. y. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

Tokią sutartį sudarę asmenys taip pat galėtų gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę, nemokėtų kai kurių mokesčių.

Projektą pasirašė Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kiti „valstiečiai“, taip pat konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Rimantas Jonas Dagys.

Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą.

„Tai nėra homoseksualių partnerysčių įteisinimas, – pabrėžė A.Širinskienė. – Mes įteisiname visus santykius, kurie nesudaro ir neįgyja šeimos teisinio statuso, ir leidžiame jiems tvarkyti bendrą ūkį. Tai ir homoseksualūs asmenys, ir mano minėti draugai, ir dvi močiutės, kurios nori viena kitai padėti senatvėje, broliai ir seserys.“

Anot jos, minėtos Civilinio kodekso pataisos nesukuria prielaidų sukurti šeimos teisinių santykių. „Valstietė“ akcentavo, kad siūloma reguliuoti tik turtinius santykius.

„Sakykime, toks atvejis: vyras gali pasirašyti jungtinės veiklos sutartis su dviem-trimis moterimis ir sėkmingai sau gyventi, arba atvirkščiai gali būti. Čia gi yra grynai moralinis (dalykas). Nesaisto jokie kiti santykiai, jokios moralės normos, grįžtame lyg į tai, nuo ko civilizacijos ratas ir prasidėjo“, – projektu stebėjosi „valstiečių“ atstovas Viktoras Rinkevičius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai yra registravę Civilinio kodekso pataisas, kurios leistų įteisinti tiek vyro ir moters, tiek vienos lyties asmenų partnerystę. Liberalų siūlymu, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

„Valstiečiai“ teikdami savo projektą dėl bendro gyvenimo sutarčių teigia, kad „asmenys, kurie kartu gyvena, bet nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima“.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.

Seimas taip pat yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.