Daugiau nei pusę metų tobulinto projekto pataisas ketvirtadienį Seime pristatęs jų bandraautoris Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Skirmantas Bikelis teigė, kad vasarį Vyriausybės pateiktas pirminis siūlymas „sulaukė nemažai pagrįstos kritikos“ dėl to, jog neatitiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikos.

Anot S. Bikelio, lyginant su pirminiu variantu, projektas papildytas esmine nuostata, kad daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės turtas gali būti konfiskuojamas tik tada, kai „teismas padaro išvadą, kad jis įgytas nusikalstamu būdu“.

„Šitas teiginys yra tarsi kepurė visam procesui: teismas, priimdamas sprendimą, turi prieiti išvados, kad yra pagrindas manyti, kad turtas gautas iš nusikaltimo. Tokiu būdu teismas aptaria aplinkybes ir kodėl procesas pradėtas prieš asmenį, kokie turto ryšiai su nusikalstamomis veikomis, taip pat aptaria aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisėtumą“, – sakė S. Bikelis.

Pagal pataisas, teismas civiliniame procese, anot jo, taip pat turės vertinti visas bylos aplinkybes, o ne tik turto kilmę, kaip siūlė Vyriausybė – ankstesnis variantas, pasak teisininko, būtų neleidęs teismui aiškintis aplinkybių esmės, jei asmuo yra jau nuteistas už nusikaltimą.

Tikrintų nuo 2010-ųjų įgytą turtą

Komiteto teikiamame projekte siūloma nustatyti, kad civilinio proceso tvarka gali būti išieškomas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, tai yra ne anksčiau nei 2010 metų gruodžio 11 dieną.

Kartu siūloma, kad civilinis procesas negali būti pradėtas vėliau, nei per penkerius metus užbaigus baudžiamąjį procesą.

Anot S. Bikelio, tokį nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo modelį taiko Airija, Sakartvelas, Italija ir kitos valstybės.

„Taikymas tik turtui, įgytam po įstatymo įsigaliojimo, būtų supersaugus ėjimas. Tada galima būtų konfiskuoti tik tai, kas įvyks ateityje, bet netenkame galimybės konfiskuoti turto, įgyto prieš kelis metus. Tai yra efektyvumo klausimas – kodėl to efektyvumo nepadidinus turint galvoje, kad teisiškai tai įmanoma daryti?“ – BNS sakė S. Bikelis.

Numatoma, kad konfiskavimas gali būti taikomas nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso, tai yra visais atvejais, kai prokuroras teismui pateikia ir teismas patvirtina įtarimus, jog turtas įgytas neteisėtai.

Tai galėtų būti daroma tiek teisme jau nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl asmens, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą ar dar tik remiantis pirmine kriminalinės žvalgybos medžiaga. Procesas galėtų būti pradėtas ir prieš asmenis, anksčiau teistus už tam tikrus nusikaltimus, net jei tuo metu dėl jų joks tyrimas neatliekamas.

Teisininkas pabrėžė, kad pats saugiklis, jog teismas turi konstatuoti abejones dėl turto teisėtumo, yra pakankamas, kad civiliniu procesu nebūtų piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos ar kitų nusikaltimų ir jį vėliau nutraukus dėl nepakankamų įrodymų.

Visi suprantame, kad operatyvumas svarbus, nes patyrę, organizuoti nusikaltėliai turtą slepia visais atvejais ir tai daro labai greitai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad artimiausiu metu dar bus registruojamos susijusios pataisos, apibrėžiančios atvejus, kai dėl asmens nutraukiamas ikiteisminis tyrimas.

Komitetas taip pat įtraukė nuostatas, kad civilinis procesas negali būti stabdomas, jei asmeniui yra pareiškiami nauji įtarimai, kaip siūlė Vyriausybė, nes tai, pasak projekto rengėjų, kenktų turto konfiskavimo operatyvumui.

„Visi suprantame, kad operatyvumas svarbus, nes patyrę, organizuoti nusikaltėliai turtą slepia visais atvejais ir tai daro labai greitai“, – dėstė S. Bikelis.

Seimo komitetas taip pat apibrėžia, kokius nusikaltimus padariusio asmens turtas gali būti konfiskuojamas. Tai būtų prekyba žmonėmis, vaikais, sunkūs turtiniai ir kai kurie apysunkiai nusikaltimai, tokie kaip plėšimas, turto prievartavimas, vagystės iš patalpų, automobilio vagystės, su kontrabanda, narkotikais susiję ar korupciniai nusikaltimai, nusikalstamasis susivienijimas. Siekiama, kad į šį ratą nepatektų mokesčių vengimo atvejai.

Siekiant užbėgti už akių galimam turto išdalijimui, nustatoma, kad civilinio turto konfiskavimo procesas apimtų ir turtą, perduotą vaikams, seneliams, tėvams, sutuoktiniui ar sutuoktinio artimiausiems giminaičiams.

A. Širinskienė sako, kad bus siekiama, jog Seimas pataisas priimtų dar per rudens sesiją gruodį.

J. Sabatauskas: pataisos gali prieštarauti Konstitucijai

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, opozicinių socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas pataisose įžvelgia paliktą galimybę pradėti nepagrįstą žmonių persekiojimą, o taip, anot jo, būtų „pasikėsinama į Konstitucijos ginamas teises“.

„Numatyta, kad procesas gali būti pradėtas gavus skundą dėl žmogaus, bet atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdžiai melagingų nurodytų faktų. Taip pat įtarimai gali būti atšaukti, gali būti žmogus išteisintas, teismo pripažintas nekaltu – vistiek bus galima taikyti“, – BNS tvirtino J. Sabatauskas.

„Įstatymas suponuoja kaltumo prezumpciją, priešingą Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Tad net Konstituciniame Teisme jis gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – pridūrė politikas.