Pertraukos paprašė opozicinių liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas, ragindamas išskirti tyrimus dėl I. Rozovos bei informacija apie ją disponavusių politikų veiksmų.

„Siūlau išbraukti tuos klausimus, kurie turėtų analizuoti, kaip Seimo nariai susipažino su medžiaga, kaip vaikščiojo informacija, ar ja nebuvo manipuliuota“, – sakė E. Gentvilas.

„Aš tikrai neatmetu, kad buvo padaryta klaidų, galbūt yra ir kaltų asmenų, bet padarykime atskirą tarpfrakcijinę komisiją, nes priešingu atveju patys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turės tirti save ir pateikti parlamentui atsakymą, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos“, – teigė parlamentaras.

Už pertrauką balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 37, susilaikė 32 parlamentarai. Kadangi prašymas buvo teiktas opozicijos, tiek balsų užteko, kad klausimas būtų nukeltas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turės tirti save ir pateikti parlamentui atsakymą, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos.

Parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos ryšių ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmų siūlo atlikti Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jis norėtų atlikti tyrimą pats.

Pritarus Seimui, komitetui būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Siūloma, kad tyrimas būtų atliktas iki lapkričio 6 dienos.

Komitetas taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Siūloma atsakyti, ar to fakto, jog I. Rozova galbūt bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir suklaidinti VSD pareigūnus, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, pakanka inicijuoti jai apkaltą.

Komitetas aiškintųsi, kokius sprendimus dėl VSD informacijos apie I. Rozovą priėmė V. Pranckietis ir su medžiaga susipažinę Seimo nariai, ar tie sprendimai buvo „savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Būtų tiriama, ar minima medžiaga nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių tikslų, jei būtų nustatyta netinkamo naudojimo atvejų – ar pakanka duomenų pradėti apkaltą politikams, kurie, susipažinę ar laiku nesusipažinę su VSD medžiaga, nepriėmė reikiamų sprendimų.

Opozicijos atstovų iniciatyva į nutarimo projektą buvo įtraukti siūlymai, kad atlikdamas tyrimą komitetas įvertintų ne tik VSD raštą skaičiusių, bet ir pagal pareigas galėjusių su juo susipažinti, bet to nepadariusių politikų vaidmenį šioje istorijoje.

Opozicijos atstovai argumentuoja, jog to nepadarius tyrimas bus nukreiptas susidoroti su oponentais.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.