Kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

Atlikęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) taip pat konstatavo, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Šios komiteto išvados buvo patvirtintos „už“ balsavus 8 komiteto nariams ir vieninteliam socialdemokratui Juozui Olekui buvus prieš. Dėl šių išvadų dar balsuos visas parlamentas.

„Rosatom“ stato atominę elektrinę Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva, įmonės planuose anksčiau buvo ir jėgainė Karaliaučiaus krašte.

Išvadose pažymima, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

„Mes matome požymius ir matome Rusijos veiksmus, kuriais buvo siekiama pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, trukdyti Lietuvai integruoti savo energetikos sistemas į Vakarus, ir tas trukdymas arba ta aktyvi veikla visų pirma pasireiškė per „Rosatom“ ir jos dukterines įmones“, – per spaudos konfereciją Seime pristatydamas išvadas pažymėjo komiteto vadovas Vytautas Bakas.

„Šiandien to neįvyko, bet tik dėl to, kad Lietuvos politikoje buvo žmonių, pareigūnų, kurie užkirto kelią šitiems projektams.

Jei ponui M.Basčiui ir jo kolegoms, bendražygiams, kurie atstovavo „Rosatom“, būtų pavykę šitie sumanymai, šiandien Lietuva būtų dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną, mes vystytume tokius projektus kaip Kaliningrado atominė elektrinė, mūsų ekonomika, verslas būtų įtrauktas į sudėtingas ir pelningas schemas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Taip pat komentuodamas tyrimo išvadas jis sakė, kad M.Basčio istorija „primena tipišką, vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą, kai pradedama nuo nedidelių uždavinių kaip karių kapai, nedidelių paslaugų, tarpininkauti vienai kitai vizai, ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos“.

Tyrimo duomenimis, M.Bastys tarpininkavo vienam verslininkui, kad jis gautų užsakymą Šakiuose tvarkyti sovietų karių kapines.

Bendravo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis

NSGK taip pat atskleidė, kad Seimo narys nuolat bendravo su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais.

„Seimo narys M.Bastys dar iki 2004 metų palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybų aukštais pareigūnais, kuris vienas buvo išsiųstas iš Lietuvos už nesuderinamą su Lietuvos interesais veiklą, o kitas buvo paskelbtas persona non grata – tai yra nepageidaujamu asmeniu vienoje iš NATO šalių“, – teigė V.Bakas.

Pristatęs tyrimo išvadas komiteto vadovas reziumavo, kad „Seimas ir Lietuvos politinė sistema sulig šituo tyrimu turi progą išsivalyti“.

Taip pat V.Bakas stebėjosi, kad M.Basčiui buvo leidžiama daryti karjerą, kartu duodamas suprasti, kad Socialdemokratų partijos vadovybė žinojo apie įtartinus jo ryšius. Tuo metu partijos pirmininkas A.Butkevičius liudydamas komisijai neigė buvęs apie tai informuotas.

„Veikdamas taip, kaip veikia M.Bastys iš nelabai pasižymėjusio politiko pasiekė aukščiausią politikos viršūnę. Tas kelia nerimą, kada visi matė slaptas išvadas, ir žmonės, kurie teikė jo kandidatūrą, matė išvadas, nes buvo adresuotos (iš) Valstybės saugumo departamento, ir vis tiek procesai vyko, tą karjerą darant buvo padedama ją daryti, tai sunku suvokti“, – kalbėjo V.Bakas.

Vienintelis išvadų nepalaikęs socialdemokratas J.Olekas sakė, kad „patvirtindami išvadas perlenkėme lazdą“.

„(Tai padarėme) priimdami sprendimą, apkaltinantį kolegą, kad jis veikė prieš Lieyuvos interesus, turėdami keletą tų epizodų, kuriuos minėjo komiteto pirmininkas, gana skirtingų, kurie bendram tinkle atrodo ne visai gražiai, bet labai suabsoliutindami keletą įvykių“, – kalbėjo J.Olekas.

Kartu socialdemokratas tvirtino, kad „Rosatom“ir Lietuvos interesai buvo priešingi ne visais atvejais.

„Rosatom“, be abejo, turi savo tikslų, ji dažnai atstovauja bendriems Rusijos interesams, bet mūsų atveju „Rosatom“ ir mūsų interesai sutapo, kada mums viena iš didžiausių užduočių buvo sėkmingas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – tvirtino J.Olekas.

Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, šiuo metu statanti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, turėjo planų įsitvirtinti ir Lietuvoje, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Išslaptinti VSD duomenys

„Rosatom“ Lietuvoje ketino sukurti konsorciumą, kuriam priklausytų „Rosatom“ įmonės ir Lietuvos statybos bendrovės „Vėtrūna“, „Eika“ ir Panevėžio statybos trestas (PST). „Rosatom“ Lietuvos verslininkams žadėjo suteikti užsakymų tiesiant elektros jungtis su Karaliaučiumi, bendradarbiauti „Rosatom“ projektuose, prekiauti elektra, o už tai tikėjosi padedami verslininkų priartėti prie Lietuvos politikų.

Į „Rosatom“ planus įsitvirtinti Lietuvoje buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas. Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.

Tai rašoma BNS turimoje VSD medžiagoje, kuri išslaptinta trečiadienį.

„Rosatom“ bandė perimti „Vėtrūnos“ akcijas

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ siekė įsigyti dalį „Vėtrūnos“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą bei būsimus užsakymus Karaliaučiaus Baltijos atominėje elektrinėje. Taip pat „Rosatom“ siekė užmegzti glaudžius ryšius su kitais verslininkais bei socialdemokratų lyderiais. Darbo ėmėsi „Rusatom Overseas“ atstovybės Kijeve vadovas Aleksandras Mertenas, kuriam tarpininkavo J.Kostinas.

Buvo nuspręsta, kad bus steigiamas „Rosatom“ įmonių ir „Vėtrūnos“, „Eikos“ bei Panevėžio statybų tresto konsorciumas. 2012 metų spalį dėl to Maskvoje susitiko J.Kostinas ir „Vėtrūnos“ atstovas Adolfas Ginaitis, tačiau derybos, anot žvalgybos, sekėsi sunkiai, mat „Vėtrūna“ buvo suinteresuota iš „Rosatom“ atgauti skolas ir tik po to kalbėtis apie galimus kitus „Rosatom“ užsakymus.

„Nuo pat minėto plano atsiradimo pradžios „Vėtrūnos“ ir „Rosatom“ interesai skyrėsi: Lietuvos verslininkams buvo svarbiau atgauti skolą (nors domino ir nauji „Rosatom“ užsakymai), „Rosatom“ vadovams - užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti strategiškai svarbius projektus (tuo pat metu neatsisakant planų gauti dalį „Vėtrūnos“ akcijų)“, - teigia Lietuvos žvalgyba.

Anot VSD, stringant pokalbiams, 2012 metais J.Kostinas pareiškė, kad laikas derybas dėl konsorciumo „perimti į savo rankas“.

Jau lapkritį J.Kostinas ėmė organizuoti A.Merteno vizitą į Vilnių, kurio metu turėjo būti suderinti konsorciumo steigimo dokumentai. Gruodį į Lietuvą atvykus A.Mertenui, šis susitiko su J.Kostinu ir M.Basčiu, buvo derintas susitikimas ir su A.Butkevičiumi, tačiau šis neatvyko, o „Rosatom“ atstovai buvo patikinti, kad jis galės susitikti su jais, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.

Tačiau viešumoje pasklidus apie „Rosatom“ ir M.Basčio susitikimus bei deryboms dėl konsorciumo įsteigimo stringant, 2013 metų rudenį Rusijos branduolinės energetikos gigantės vadovybė ėmė reikšti nepasitenkinimą derybomis, o 2014 metų pradžioje derybos visai nutrūko.

Lietuvai siūlė Karaliaučiaus AE akcijų

„Rosatom“ ne tik siekė įsitvirtinti Lietuvoje, bet ir siūlė Lietuvai dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte kaip akcininkei. O jeigu Lietuva nuspręstų statyti Visagino AE, Rusijos kompanija siūlėsi dalyvauti su savo projektu ir būti jėgainės dalininke.

Žvalgybos duomenimis, 2013 metų vasarį vėl nepavykus susitikti su A.Butkevičiumi, buvo suorganizuotas A.Merteno susitikimas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuriame dalyvavo ir J.Kostinas bei M.Bastys.

Susitikime su V.Gedvilu A.Mertenas teigė, kad „Rosatom“ yra pasirengusi investuoti Lietuvoje - statyti elektros perdavimo linijas, steigti bendrą įmonę, be to, buvo tikimasi panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tačiau, pasak VSD, V.Gedvilui suabejojus, ar Lietuvai verta statyti savo branduolinę jėgainę, jei jos statomos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje, A.Mertneas pasiūlė ne tik pasirašyti sutartį dėl elektros pirkimo iš Karaliaučiaus elektrinės, bet ir dalyvauti projekte kaip partnerei, įsigyjant jėgainės akcijų.

Tačiau „Rosatom“ neatmetė galimybės ir pastatyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Anot žvalgybos duomenų, V.Gedvilui pasiteiravus, ar „Rosatom“ statytų jėgainę, A.Mertenas patikino, kad „Rosatom“ pasiruošusi žengti į Lietuvą su savo projektu, o pati pretenduotų į 25 proc. Visagino AE akcijų.

Tačiau A.Mertenui po kiek daugiau nei savaitės pavyko susitikti ir su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Ignalinos atominėje elektrinėje 2012 metų vasario 22 dieną A.Mertenas kartu su J.Kostinu atvyko į susitikimą ir A.Butkevičiui pasiūlė dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte, taip pat - statyti elektros jungtį į Karaliaučių, bendradarbiauti branduolinėje energetikoje.

A.Mertenas atsiskaitydamas apie susitikimą „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Kirilui Komarovui tikino, kad akcentavo A.Butkevičiui, jog „priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą“.

Apkaltos komisiją siūlo performuoti

NSGK narys ir M.Basčio apkaltos komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad „visa tai, kas buvo tiriama laikinosios komisijos metu, bus įvertinta specialiosios tyrimo komisijos“, ir tuomet bus sprendžiama, ar dėl galimai melagingų M.Basčio liudijimo kreiptis į teisėsaugą.

„Seimo nario M.Basčio duoti parodymai, ar jis buvo atviras, ar melavo, klausimas bus vertinamas ir nustačius melavimo faktą turės būti kreipiamasi į atitinkamas institucijas, ar buvo padaryta nusikaltama veika, ar ne“, – sakė D.Gaižauskas.