„Tai yra naujos kartos planai su realiai priskirtomis pajėgomis ateiti per tam tikrą laiką, kai užsidega tam tikri indikatoriai, kad reikia ateiti. Tas yra nauja, tas unikalu“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio, per kurį NSGK nariams kariuomenės vadas pristatė naujuosius planus, žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Ten yra daug daug gerų žinių. Tai yra faktas“, – teigė jis, pabrėžęs viešai negalįs kalbėti apie konkrečius dalykus.

„Planai atrodo labai optimistiškai. Tas filosofijos pasikeitimas, kad nelaukiant, kol reikės kada nors atsiiminėti prarastas teritorijas, planuose yra reakcija, gynyba ir atgrasymas nuo pirmojo momento“, – žurnalistams sakė NSGK narys demokratas Saulius Skvernelis.

Priskiriamos konkrečios pajėgos

NSGK vadovas pabrėžė, jog nauja yra tai, kad konkrečiam regionui bus priskiriamos konkrečios pajėgos, kurios treniruosis ir ruošis būtent šiai užduočiai ir vadino tai „stipriu žingsniu į priekį“.

L. Kasčiūno teigimu, toliau laukiantis svarbus darbas bus pasiekti, kad šalys numatytų konkrečius pajėgumus, kuriuos skirs Baltijos šalims pagal šiuos planus.

„Dabar yra strateginis planavimas, kitas etapas yra realių pajėgumų priskyrimo etapas: kas ką deleguos ir priskirs į šituos planus, – kalbėjo parlamentaras. – Vokiečiai yra pasakę, kad mes skiriame diviziją. Divizija skiriama būtent gynybos planams šiame regione. Yra didelis sprendimas, svarbus sprendimas. Kad tokių priskyrimu būtų daugiau, to mes ir sieksime.“

Planuose yra reakcija, gynyba ir atgrasymas nuo pirmojo momento.

S. Skvernelis teigė, jog „ didžiausias iššūkis bus tuos planus užpildyti turiniu, tai yra ginkluote ir žmogiškaisiais resursais“.

„Tai naujų junginių kūrimas. Iš esmės tai nauji planai, ir tuos planus reikia užpildyti konkrečiomis pajėgomis“, – kalbėjo parlamentaras.

„Esminis pasikeitimas galbūt yra tas, kad jeigu anksčiau buvo deklaruojama, kad kažkas būtų, dabar turės būti numatytos konkrečios pajėgos, suformuotos ir parengtos. Nebus taip, kad kažkas ateis į pagalbą, ateis ginti – bus aiškiai sudėliota kas, iš kokios valstybės ir ką turės daryti“, – sakė S. Skvernelis.

Aktyvavimui – žvalgybinė informacija

Pasak L. Kasčiūno, labai svarbu, kad kuo daugiau įgaliojimų gautų NATO pajėgų Europoje vadas, kad jis „užsidegus indikatoriams jau galėtų priimti sprendimus, kurie leistų jau reaguoti vienaip ar kitaip“.

Jo teigimu, naujuosiuose planuose „yra daug gerų žinių šiuo klausimu“.

„Faktas yra tai, kad pereiname į konkretų planavimą su realiai priskirtais pajėgumais, kurie galima sakyti, kad tie žodžiai, jog bus ginamas kiekvienas centimetras ne tiek nuo agresijos, o kiek užsidegus indikatoriams pagal žvalgybos informaciją, kuri jau liudija, jog bręsta krizė, pradžios“, – teigė NSGK vadovas.

„Nereikės laukti penktojo straipsnio, kad būtinai jau dislokuoti pajėgas čia“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie NATO sutarties straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą užpuolimo atveju.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad planuose esama ir kiekybinių, ir kokybinių pokyčių.

„Aišku, yra gerai, kad pats principas keičiasi – nuo suvaldymo prie realios gynybos ir praktinio atgrasymo“, – sakė ji.

Nereikės laukti penktojo straipsnio, kad būtinai jau dislokuoti pajėgas čia.

Pasak parlamentarės, didžiausi laukiantys iššūkiai – kaip sąjungininkai sugebės su „biurokratinėmis taikos meto procedūromis pasivyti realų grafiką, kurį Rusija iš esmės vykdo, atstatinėdama savo resursus“.

Kitas iššūkis – vienybės išlaikymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu didinant ir priskiriant pajėgas bei didinant finanasavimą.

„Faktiškai mes pereiname į Šaltojo karo principu veikiančią kolektyvinę gynybą“, – sakė parlamentarė.

Lietuvos indėlis – divizija

NSGK nariai vylėsi, kad naujieji gynybos planai bus patvirtinti iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuva prie šių planų prisidės stiprindama savo kovinę galią, taip pat ir tokiais įsigijimais kaip „Caesar“ savaeigių haubicų ar reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS.

Be to, pasak jo, „mes atsistosime į planus su divizija“. Vis dėlto, L. Kasčiūno teigimu, planai apima ir artimojo laikotarpio planus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra minėjęs, jog divizijos kūrimas bus ilgalaikis, „dešimtmečio projektas“.

NSGK vadovas teigė, jog yra siekiama ir tolesnio sąjungininkų pajėgų didėjimo Lietuvoje, tačiau nedetalizavo, ar tai yra numatyta naujuosiuose planuose.

NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra sakęs, kad naujieji planai visiškai atitinka Lietuvos lūkesčius.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra pabrėžęs, jog planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai.