„Negalėdami pasitikėti valdančiaisiais, apsidrausdami imamės lyderystės bei iniciatyvos ir šiandien pristatome kokybišką naują LRT įstatymo pataisų versiją“, – pirmadienį surengtoje bendroje opozicinių Seimo frakcijų spaudos konferencijoje sakė konservatorė Daiva Ulbinaitė.
Anot jos, siūlymai parengti po diskusijų su žiniasklaidos valdysenos, teisės ekspertais, akademikais ir žurnalistų organizacijomis.
Kitos konservatorės Giedrės Balčytytės teigimu, LRT valdybą siūloma įkurti, nes, be kita ko, taryba nevykdo įstatyme jai numatytų funkcijų. Anot politikės, valdyba būtų atsakinga už finansinių ir žmoniškųjų resursų valdymą ir būtų atrenkama atviro konkurso būdu.
„Valdyba tvirtins ir ilgalaikę LRT strategiją, strateginius ir metinius veiklos planus, nustatinės organizacinę struktūrą, tvirtins biudžetą ir esminius investicijų bei ilgalaikių įsipareigojimų dalykus“, – kalbėjo ji.
Anot parlamentarės, naujasis valdymo organas būtų renkamas ketveriems metams, jį sudarytų penki nariai: strategijos, finansų, investicijų valdymo ir krizių valdymo bei žmoniškųjų išteklių srityje dirbantys žmonės.
„Generalinis direktorius tiesiogiai atskaitingas valdybai ir per valdybą teikia didelę dalį sprendimų būtent tarybai, tai, kas priklauso tarybos kompetencijai: viešo intereso užtikrinimas, redakcinis nepriklausomumas ir misijos įgyvendinimo funkcijos“, – sakė G. Balčytytė.
Steigti LRT valdybą siūlo ir Interneto žiniasklaidos asociacija, ekspertai.
Pasikeitimai tarybos sudaryme
Politikų pristatytuose pakeitimuose taip pat siūloma tarybą sudaryti iš nelyginio skaičiaus – 11 vietoje dabar esančių 12 narių.
Po du narius deleguotų prezidentas, Seimas, Medijų taryba, po – vieną Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
„Nėra normalu, kai du trečdalius tarybos narių pateikia Seimas ir prezidentas. Tai siūlom solidariai abiem institucijoms po pusę narių tiesiog nubraukti ir sumažinti“, – kalbėjo liberalas Simonas Kairys.
Galiojančiame LRT įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo tarybą sudaro po keturis prezidento ir Seimo paskirtus asmenis bei po vieną atstovą, deleguotą Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos.
Taip pat opozicija siūlo, jog į tarybos narius galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, žiniasklaidos, mokslo arba kultūros srityse turintys asmenys, gebantys įvertinti žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje visuomenėje.
Be kita ko, tarybos narių kadenciją siūloma trumpinti nuo šešerių iki ketverių metų, taip pat numatyti galimybę tarybos narį skyrusiai institucijai jį atšaukti.
Neatsižvelgus į siūlymus – paliks darbo grupę
Kaip rašė BNS, valdantiesiems gruodį Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo pataisų, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, todėl sudaryta darbo grupė transliuotojo valdysenai tobulinti. Ji savo pasiūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Būtent šioje darbo grupėje opozicijos politikai ir ketina pristatyti minėtus siūlymus.
„Bandysime sausio 26-ą dieną dar kartą išgirsti atsakymą, ar tikrai atsitraukta nuo seno projekto. Pristatysime savo projektą, jeigu bus leista pristatyti. Bet jeigu nuo senojo projekto nebus atsitraukta, tai opozicija stabdys darbą šioje darbo grupėje ir tuomet registruos savo projektą atskirai“, – sakė D. Ulbinaitė.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė teigė vis dar laukianti darbo grupės susitikimo su Vyriausybe.
„Visame šitame procese, kiek mes turėjome susitikimų, labai pasigendame Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pozicijos. Tai vis dar laukiame, turėsime dar vieną susitikimą, bet iš susitikimo darbotvarkės, bent jau numatomos šiandien, neatrodo, kad Vyriausybė yra linkusi bendradarbiauti su šita darbo grupe, kuri yra įsteigta Seimo pirmininko“, – kalbėjo demokratė.
Pirmadienį Seimo valdantieji, o vėliau ir opozicija susitiks su Seime besilankančia Venecijos komisijos delegacija, kuri aiškinsis galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekiant palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo iš pareigų tvarką.
Prie Europos Tarybos veikianti vadinamoji Venecijos komisija į Lietuvą nutarė atvykti valdantiesiems skubos tvarka pradėjus svarstyti pataisas dėl LRT vadovo atleidimo ir dėl to kilus masiniams protestams.
BNS rašė, kad valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Jie siūlo, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
(be temos)