„Kai viskas prasidėjo prie paminklo Lietuvos Adomui, per mažai prisimindavom, ir tada, ir vėliau, jo pagrindinį priesaką žmonėms – turėk širdį ir žvelk į širdį“, – sakė V. Landsbergis, cituodamas poetą Adomą Mickevičių.

1987 metais rugpjūčio 23 dieną prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko pirmasis nesankcionuotas mitingas per visą sovietinę okupaciją.

„Keisti reikia ne įstatymus, o širdį. Ateikite, dvasios archeologai, tik nesiūlykite persodinti Lietuvos žmogui pataikaujančio gyvulėlio širdį. „Išdyk, išdidumo likuti, širdyje paskutinio gentainio“, – taip mūsų partizanai eidavo mirti“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Širdis ir kišenė kartais netolimi, bet labai skirtingi dalykai. Tuo atsišaukimu kol kas baigiu“, – sakė pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę.

Jis sakė į susirinkusius kreipęsis kaip į dalyvius: „Tą žodį irgi išrado Sąjūdis, būkime jais, bet ne dalybų dalyviais, „kur mano gabaliukas?“, o darbų“. Tokia Sąjūdžio pamoka“, – pabrėžė V. Landsbergis.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22–23 dienomis.

Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.

Seimo pirmininkas: Sąjūdis sukūrė stebuklą

Prieš 30 metų įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis supurtė, atrodo, nesupurtomą diktatūrą ir sukūrė stebuklą, teigia Seimo pirmininkas.

„Tikėjome, kad laimėsime, bet jei ir nelaimėsime – laisvės sėkla bus pasėta ir vieną dieną išdygs, kaip sudygo didžiųjų sukilimų metu, nepriklausomybės aušroje ir rezistencijos pradžioje. Ir mums pavyko. Sąjūdis supurtė nesupurtomą, išjudino nepajudinamą, sukūrė stebuklą“, – pirmadienį Seime per iškilmingą minėjimą kalbėjo Viktoras Pranckietis.

Jis pabrėžė, kad žmonės ir jų įvairovė yra visa ko pagrindas.

„Tolerancija ir pagarba kitokiai nuomonei – aukštos politinės kultūros ženklai, kurių šiandien, deja, kartais stokojama“, – kalbėjo parlamento vadovas.

„Turime nuolatos, tiek pozicija, tiek opozicija, įsiklausyti ir ieškoti kompromisų, priimti kritiką ir mokytis iš klaidų“, – akcentavo jis.

Nerimas dėl Lietuvos

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės atstovai 30-mečio minėjime Seime išsakė nuogąstavimus dėl Lietuvos ateities, didelės emigracijos.

Filosofas Vytautas Radžvilas pažymėjo, kad „šiandien iškyla svarbiausias klausimas – turėsime ar neturėsime savo Lietuvą, už kurią buvo kentėta, kovota ir mirta“.

„Taip jau yra, kad Lietuva fiziškai yra pernelyg maža, kad ji aprėptų visą pasaulį. (...) Galima mylėti Lietuvą iš toli, paviršutiniškais jausmais kalbėti apie jos ilgesį, bet tikroji meilė Lietuvai yra kasdienis tylus, pasiaukojamas darbas čia ir dabar statant šitą valstybę“, – sakė V. Radžvilas.

Kartu jis pažymėjo, kad šalyje „įtartinais radikalais ir pašaipų taikiniais tapo mūsų disidentai ir rezistentai, žmonės, kurie drąsiausiai, nepalaužiamai, pasiaukojamai net okupacijos laikais gynė tautos ir valstybės idėją“.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovas Romas Pakalnis teigė, kad vengiama kalbėti apie tautos ir valstybės ateitį, baiminosi Europos federalizacijos.

„Tad klausimas, kuris bet kada gali iškilti: ar neparveš kas nors iš kur nors kokios nors federacijos, kaip kartą Lietuvoje jau buvo atsitikę 1940 metais? Aš noriu pasakyti, kad mes esame ir privalome būti tam, kad taip neatsitiktų“, – kalbėjo R. Pakalnis.

Kritikos susilaukė programa „Globali Lietuva“, siekianti užsienio lietuvius įtraukti į valstybės gyvenimą.