„Aš pasiliksiu balsavimą sau šiuo atveju“, – prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat patikslino, kad Liberalų sąjūdžio frakcija nepriėmė vieningo sprendimo, ar remti šią kandidatę, todėl šios politinės jėgos parlamentarai galės apsispręsti laisvai. Visgi politikė patikslino, kad kandidatę teigiamai įvertino pagrindiniu šiam klausimui paskirto Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai.

„Aš manau, kad netrukus pamatysime, koks bus balsavimas. Girdžiu įvairių nuomonių. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teigiamai įvertino šią kandidatę, jos patirtį, įdirbį“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors Seimo pirmininkė neatskleidė, ar palaikys D. Jočienę, praėjusį ketvirtadienį, prieš kandidatės prisistatymą Seime, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad galima kelti klausimą, ar tikslinga KT vadovu skirti teisėją, kuri vadovautų trumpiau negu dvejus metus.

„Taip, termino klausimas yra vienas iš tų klausimų, kuris galėtų kelti šiokių tokių abejonių, tačiau šiandien kandidatė prisistatys Seimo nariams. Net neabejoju, kad bus daug klausimų, ir tuomet Seimas apsispręs“, – žurnalistams Seime tuomet sakė Seimo pirmininkė.

Vieningo palaikymo D. Jočienei nežada ir Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, frakcijos nariams kilo klausimų dėl tam tikrų kandidatės priimtų sprendimų dirbant Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).

„Sunku pasakyti, klausimų frakcijai kilo įvairių, kai kurie atsakymai įtikino, kai kurie mažiau. Dėl ankstesnių sprendimų. Vieną paminėsiu dėl kryžių situacijos mokyklose. Mūsų frakcijos krikščioniškajam flangui tas šiek tiek užkliuvo“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį teigė G. Landsbergis.

Pasak konservatorių lyderio, daugiausiai klausimų iškėlė D. Jočienės sprendimas EŽTT byloje palaikyti religinių simbolių draudimą Italijos mokyklose.

„Iš nuotaikos daugiau gali pasakyti, šurmulys kyla, žmonės gal neįtikinti iki galo. Gal dėl to labiausiai tai buvo Italijos byla, ar mokyklos turi teisę kabinti religinius simbolius klasėse. Ir ponia Jočienė yra pasisakiusi prieš šį sprendimą“, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Politikui abejonių kelia ir tai, kaip šios kandidatūros teikimui ruošėsi Prezidentūra.

„Turėjau patirties, kai kandidatūros su Seimu būdavo derinamos, skiriant tam daugiau laiko ir pastangų. Pastaruoju metu tai daugiau daroma primygtiniu būdu, kviečiant pasitikėti kandidatūra“, – teigė G. Landsbergis.

Opozicijos atstovai ketina palaikyti

Tuo tarpu opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna sako, kad frakcijai kandidatė paliko gerą įspūdį.

„Darbo partijos frakcija buvo susitikusi su kandidate, turėjome nemažai klausimų, gavome kvalifikuotus atsakymus, tai frakcija apsisprendė vieningai palaikyti“, – prieš Seimo posėdį sakė V. Jukna.

Kaip vieną iš D. Jočienės privalumų „darbietis“ išskyrė tai, kad jo nuomone, ši teisėja nebijo reikšti savo nuomonę.

„Kandidatė turi aiškią nuomonę, nebijo ją reikšti, net keista tai, kad kai kurie įvardina tai kaip minusą. Mes manome, kad atskiros, tvirtos nuomonės turėjimas yra privalumas“, – tikino Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Kandidatę tikino palaikysiantis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Pasak jo, kandidatė atsakė į visus frakcijos keltus klausimus.

Kandidatė turi aiškią nuomonę, nebijo ją reikšti, net keista tai, kad kai kurie įvardina tai kaip minusą.

„Tikrai palaikome, kandidatė atsakė į visus ir malonius, ir nemalonius klausimus. Netgi atsakė į tai, ko mes neklausėme. Daugeliui pasidarė aiškiau, kompetencijos ji tikrai turi daug, nes dirbo Europos žmogaus teisių teisme, buvo KT teisėja. Šiuo atveju kažkokių pretenzijų šiai kandidatei mes neturime“, – žurnalistams sakė A. Sysas.

LSDP frakcijos seniūnas taip pat atmetė kritiką, kad prezidentas Gitanas Nausėda esą nederino D. Jočienės kandidatūros su politinių jėgų atstovais.

„Jis domėjosi, nes buvo pasiūlytos dvi kandidatūros ir bent jau frakcijų klausė, kuri kandidatūra labiau priimtina vienai ar kitai frakcijai“,- tikino socialdemokratas.

Jis taip pat nepagrįsta laiko kritiką kandidatei, kad ši, paskirta KT pirmininke, jam vadovauti galėtų vos dvejus metus. Pasak LSDP frakcijos seniūno, kandidatė nėra kalta, kad buvusiam KT pirmininkui Dainiui Žalimui pareigas teko eiti kur kas ilgiau, nei numatyta.

„Ką padarysi, jeigu Žalimas atėmė iš jos pusantrų metų. Čia ne jos problema. Aš manau, kad Seimas kaip tik turėtų pritarti, nes po pusantrų metų turėtų progą paskirti naują KT teisėją“,– mano A. Sysas.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė akcentavo kandidatės teisinio darbo patirtį.

„Mano nuomone, kandidatė pasirodė puikiai. Ji turi tikrai didžiulį darbo stažą, taip pat ir tarptautiniuose teismuose, Konstituciniame Teisme. Reikia džiaugtis, kai didžiulę patirtį turintys teisėjai pretenduoja į tokias pozicijas“, – tikino „valstietė“.

Visgi praėjusią savaitę prieš kandidatei prisistatant Seime, kitokią nei A. Širinskienės nuomonę turėjo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

„Principas man tikrai kelia abejonių, kadangi po dvejų metų pasibaigtų kadencija, tai po dvejų metų vėl atsiras batalijos. Manau, reikėtų galvoti apie ateitį, ypač po visų šitų bangavimų Konstituciniame Teisme su paskyrimais. Reikia užtikrinti kuo ilgesnį stabilesnį teismo darbą. Manyčiau, kad būtų tikslinga ir racionalu skirti tą žmogų, kuris tikrai galėtų bent kokius šešerius metus padirbėti“, – tuomet teigė S. Skvernelis.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, dekretą, kuriuo teikia D. Jočienės kandidatūrą, pasirašė praėjusį trečiadienį. Pasak prezidento, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai, siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.

Konstitucinio Teismo teisėja D. Jočienė paskirta 2014 m. kovo mėnesį.

D. Jočienė 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė, nuo 2014 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto docentė, profesorė. 1997–2001 m. ji buvo Europos teisės departamento prie Vyriausybės ekspertė, stažavosi įvairiose užsienio ir tarptautinėse institucijose. 2003–2004 m. D. Jočienė buvo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, 2011–2013 m. – šio teismo II skyriaus pirmininko pavaduotoja.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.