„Akivaizdu, kad būtent mums galimybė tai padaryti yra dėl to, kad mes nesame priklausomi tiek, kiek kitos valstybės. Šiandien ką galime mes daryti, tai skatinti, spausti kitas Europos Sąjungos šalis sekti mūsų pavyzdžiu ir nedėti ant svarstyklių, kurių vienoje pusėje yra ukrainiečių gyvybės, kitoje – tam tikri laikini ekonominiai nepatogumai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuva spaudžia didžiąsias ES valstybes
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pastebi, kad Europos Sąjungos (ES) ir kitos demokratinio pasaulio šalys jaučia „didžiulį moralinį spaudimą“ ir toliau plėsti sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Anot jos, jį dar labiau didina Lietuvos ir kitų regiono valstybių ryžtingi veiksmai, pavyzdžiui, Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškų dujų arba iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.
Šiandien ką galime mes daryti, tai skatinti, spausti kitas Europos Sąjungos šalis sekti mūsų pavyzdžiu ir nedėti ant svarstyklių, kurių vienoje pusėje yra ukrainiečių gyvybės, kitoje – tam tikri laikini ekonominiai nepatogumai.
„Pasiryžimas, spaudimas Europos šalims, pasaulio demokratijoms toliau taikyti sankcijas, jas plėsti yra didžiulis. Didžiulis moralinis spaudimas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kuo daugiau veiksmų, kuo daugiau ryžtingų sprendimų priima kai kurios ES šalys – mes, latviai, estai, čekai, lenkai – tuo didesnis spaudimas yra ir didžiosioms ES valstybėms. Ir tai yra akivaizdu“, – tęsė ji.
Parlamento vadovės teigimu, Vakarų valstybės turi prisidėti prie demokratinių vertybių gynimo, ką šiuo metu daro Ukraina.
„Kalbėti apie vertybes, apie žmogaus teises, demokratiją, teisės viršenybę yra labai sudėtinga, jei nedarai pakankamai, matydamas tokį baisų karą Ukrainoje“, – pastebi V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pabrėžė neabejojanti, jog Lietuva labai gerai supranta, ką Ukrainoje daro Rusija, ir realistiškai vertina jos keliamą pavojų regionui, tad ir toliau dės visas pastangas spausti Vakarų partnerius imtis griežtesnių veiksmų.
„Mūsų priedermė yra nuolatos apie tai kalbėti ir raginti mūsų partnerius“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad, siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, o pirmadienį pažemino Rusijos diplomatinio atstovavimo lygį šalyje bei išsiuntė Rusijos ambasadorių iš Lietuvos.
Jau anksčiau Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES, kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis, pradėjo taikyti Kremliui griežtas ekonomines sankcijas, kurių viena pagrindinių – dalies Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT, nuo kurios atjungti 7 rusiški bankai.
Be to, Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldyti centrinio Rusijos banko rezervai eurais. Vakarų valstybėse konfiskuojamas Kremliaus oligarchų turtas, iš Rusijos jau pasitraukė daug didžiųjų Vakarų įmonių.
Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat, EK siūlo išplėsti asmenų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
