Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politika turi būti stiprinama, o partnerystės šalys turėti narystės Bendrijoje perspektyvą, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Pirmadienį Seime vykstančioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje L.Graužinienė pastebėjo, jog rengiant jos darbotvarkę nebuvo galima net įsivaizduoti, kad Rytų partnerystės tema teks diskutuoti „stebint brutalius Rusijos veiksmus Kryme“.

„Šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje, agresija ir prievarta Europoje vėl tapo realybe, o mūsų kaimynystėje vėl sklando karo šešėlis. Rusijos Federacijos veiksmus Kryme vertiname kaip pažeidžiančius Ukrainos suverenumą, teritorijos vientisumą ir keliančius rimtą grėsmę taikiam ir demokratiškam regiono vystymuisi bei Europos saugumui ir stabilumui“, - sakė L.Graužinienė savo pranešime Rytų partnerystės klausimams skirtoje konferencijos dalyje.

Ji kvietė ES valstybes nares ir visą tarptautinę bendruomenę sujungti savo pastangas ir suteikti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai visą įmanomą politinę ir ekonominę paramą kelyje į Europos Sąjungą.

„Tiems, kurie teigia, kad Rusijos veiksmai – tai reakcija į Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką, mūsų atsakas tegali būti vienas – šią politiką būtina toliau stiprinti ir užtikrinti mūsų kaimynėms teisę pačioms pasirinkti vertybinės, politinės, ekonominės integracijos kryptį“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

Lietuvos parlamento vadovė pažymėjo, kad Rytų partnerių integracijos į Europą siekis yra ne kas kita kaip „noras gyventi laisvėje ir taikoje“. „Tai reali galimybė gyventi saugioje, stabilioje, demokratinėje, žmogaus teises užtikrinančioje valstybėje. Kiekviena to norinti Europos valstybė – tokios yra ir mūsų Rytų partnerės – turi turėti galimybę ateityje tapti Europos Sąjungos nare“, - sakė Seimo pirmininkė.

Kalbėdama apie Rytų partneres ji pabrėžė, jog labai svarbu ir tai, kaip šios šalys atlaikys tolesnį spaudimą ir išorės jėgų bandymus destabilizuoti jų vidaus padėtį.

„Reiškiame savo solidarumą su Ukraina, Moldova ir Gruzija“, - sakė L.Graužinienė.