Vienintelis kolaborantas

Rinkimus į tuometę LTSR Aukščiausiąją Tarybą (AT) 1990 m. vainikavo Sąjūdžio bei jo remiamų kandidatų pergalė. Tačiau prireikė ir pakartotinų rinkimų balandį bei lapkritį. Būtent lapkritį vykusiuose pakartotinuose rinkimuose Vilniaus Naujosios Vilnios apygardos rinkėjai, kurių daugumą sudarė rusakalbiai, pirmenybę atidavė Vladislovui Švedui.

Šis antrojo pasaulinio karo metais Maskvoje gimęs vyras Lietuvoje buvo padaręs stulbinamą karjerą – nuo eilinio darbininko tuometėje Utenos laboratorinių elektros krosnelių gamykloje iki aukštų postų Komunistų partijoje. Lietuvos komunistų partijai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos ir tapus savarankiškai, V.Švedas nuo 1990 m. buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos (TSKP) Centro komiteto antruoju sekretoriumi.

1991 m. prasidėjus sausio įvykiams, V.Švedas grįžo iš Maskvos po akių operacijos. Žurnalistų prašomas pakomentuoti Spaudos rūmų užėmimą, jis teigė nieko nežinantis apie sovietinės kariuomenės veiksmus ir planus, tačiau po kruvinos nakties prie Televizijos bokšto Seime daugiau nepasirodė.

Generalinė prokuratūra, tirdama Sausio 13-osios įvykius, V.Švedą buvo įvardijusi vienu iš kaltinamųjų, tačiau apklausti jo taip ir nepavyko – politikas pabėgo į Baltarusiją, vėliau apsistojo Maskvoje, dirbo Valstybės Dūmoje, buvo vadinamas Liberalų demokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio dešiniąja ranka.

1991 m. pabaigoje AT priėmė įstatymą, kad Seimo ir rajonų tarybų deputatais gali būti tik asmenys, turintys Lietuvos pilietybę. Remiantis šiuo įstatymu, Seimas nuo 1991 m. lapkričio 5 d. panaikino V.Švedo Seimo nario mandatą.

KGB korta

1990–1992 m. Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Andriukaitis valstybės laikraštyje "Lietuvos aidas" skelbė publikacijų ciklą "Voratinklis" apie KGB agentus – straipsniai paprastai buvo paremti iš KGB paslapčia išneštais dokumentais. AT priėmė įstatymą, kuris numatė, jog išaiškėjus bendradarbiavimo su KGB faktui, jį turėtų patvirtinti teismas, o tada politikas privalėtų pasitikrinti mandatą – turėtų būti rengiami nauji rinkimai.

Kadangi tuo metu tarp parlamentarų jau buvo politinė takoskyra – kairieji, dešinieji ir centristai, publikacijose paprastai kliūdavo kairiesiems, Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovams. Paaiškėjo, kad šiai partijai priklausantis signataras, profesorius Jokūbas Minkevičius (mirė 1996 m.) 1940–1945 m. buvo kadrinis KGB darbuotojas. Atsistatydinusi premjerė Kazimira Danutė Prunskienė buvo įvardijama kaip KGB agentė Šatrija. O 1992 m. kovą, per Juozines, vienas iš dienraščių kasdien ėmė raginti AT narį, sąmoningai bendradarbiavusį su KGB Juozą atsistatydinti. Paaiškėjo, kad Juozas – tai tuomečio AT pirmininko Vytauto Landsbergio dešinioji ranka Virgilijus Juozas Čepaitis.

"Mano tarnyba susijusi su 50 metų istorija, todėl reikėtų suvokti ano meto aplinkybes", – kolegoms aiškinosi J.Minkevičius ir teigė, kad rinkėjams buvo žinomas faktas, jog jis dirbo KGB. Vis dėlto politikas pareiškė nepasinaudosiąs proga pasitikrinti mandato ir nutarė jo atsisakyti. 1992 m. gegužę jo mandatas buvo panaikintas.

Dėl Marijampolėje išrinkto V.J.Čepaičio būta nemažų politinių batalijų. Aukščiausiasis Teismas jį pripažino sąmoningai bendradarbiavus su KGB, tačiau politikas nenorėjo sutikti su tokiu Temidės sprendimu: "Esu pateikęs protestą Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl šiurkščių proceso pažeidimų, kurie buvo byloje. Pavyzdžiui, teismas nesiėmė priemonių rasti originalus, rėmėsi ekspertų išvadomis, padarytomis kopijas lyginant su kopijomis, todėl neturinčiomis juridinės galios. Daugelio byloje esančių dokumentų autentiškumo teismas net nenagrinėjo."

Aštuoniolika AT narių, būsimųjų konservatorių, susilaikė balsuojant dėl naujų rinkimų, kuriuose, kaip ir reikalauja įstatymas, būtų patikrintas V.J.Čepaičio mandatas. Deja, 1992 m. gegužės 9 d. Marijampolėje vykę nauji rinkimai V.J.Čepaičiui nebuvo palankūs.

Įsikišo teismas

1992–1996 m. kadencijos Seimo rinkimai buvo netikėti tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP) – Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama partija triuškinamai laimėjo. Galbūt pergalės apakinti, o gal norėdami Seime gauti daugiau vietų, LDDP apskundė rinkimų rezultatus trijose rinkimų apygardose – Šakių ir dvejose Klaipėdos mieste. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad rinkimų komisijos neteisingai skaičiavo balsus ir trys Seimo nariai – Romualda Hofertienė, Juozas Janonis, Arūnas Eigirdas į Seimą išrinkti neteisėtai.

"Rinkimų komisijos balsavimo rezultatus buvo apvertusios aukštyn kojomis. Tuometė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), sudaryta politiniu pagrindu, pareiškė nesuprantanti Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir nenorėjo nieko keisti. Tada Seimas priėmė nutarimą komisiją panaikinti ir sudaryti naują. Pastaroji 1993 m. balandį ir panaikino šių Seimo narių mandatus", – istoriją, kai trims politikams Seime teko pabūti vos keturis mėnesius, prisimena šiandienos VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tiesa, R.Hofertienė į Seimą grįžo su nauju mandatu.

A.M.Brazauskas – rekordininkas

1992–1996 m. Seimas pasižymėjo ir savotišku rekordu – tuometės LDDP pirmininkui A.M.Brazauskui pabūti Seimo nariu teko vos keliasdešimt minučių.

Mat dar AT buvo priėmusi Konstituciją (Laikinąjį įstatymą), kurioje numatyta, kad Seimo pirmininkas automatiškai tampa laikinuoju prezidentu, iki įvyks prezidento rinkimai. Būtent Seimo pirmininku 1992 m. lapkričio 25 d., per pirmąjį posėdį, A.M.Brazauskas ir buvo išrinktas, o po keliasdešimt minučių Seimas priėmė nutarimą jį paskirti laikinuoju prezidentu.

Parlamentaras – kalinys

Į 1996–2000 m. kadencijos Seimą pateko išsikėlęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas Audrius Butkevičius. 1997 m. rugpjūtį, įtarus pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu, jis buvo sulaikytas Vilniuje, "Draugystės" viešbutyje, kai politikas iš bendrovės "Dega" vadovo Klemenso Kiršos (miręs) ėmė 15 tūkst. JAV dolerių.

Po sulaikymo Seimo narys pareiškė, jog prieš jį buvo įvykdyta politinė provokacija, kurią esą inspiravo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. A.Butkevičius iki teismo sprendimo buvo kalinamas Lukiškių kalėjime-izoliatoriuje, o nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme. Seime buvo pradėta apkalta A.Butkevičiui, tačiau politikai jo Seimo mandato taip ir nepanaikino, taigi jis liko Seimo nariu.

Šios kadencijos Seimas pasižymėjo dar ir tuo, kad pabaigoje savanoriškai mandatų atsisakė per dešimt politikų – visi susirado kitus darbus.

Daug triukšmo dėl nieko?

2000–2004 m. kadencijos Seimas pasižymėjo galimos korupcijos skandalu. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, centristas Vytautas Kvietkauskas ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas buvo įtarti paėmę kyšius iš bendrovės "Rubicon group". Visi jie atsisakė Seimo nario mandato ir buvo apklausti kaip įtariamieji dėl papirkinėjimo, kuriuo buvo įtariamas "Rubicon group" vadovas Andrius Janukonis. Pirminiais tyrimo duomenimis, už šiai bendrovei palankius sprendimus V.Andriukaitis per kelis kartus neva gavo 95 tūkst. litų, A.Vidžiūnas – 40 tūkst. litų, V.Kvietkauskas – 25 tūkst. litų kyšius. Tačiau prokurorams nepavyko surinkti pakankamai įtikinamos medžiagos ir tyrimas buvo nutrauktas.

Beje, šioje istorijoje minėti ir kiti Seimo nariai – neseniai atsistatydinęs ir apkaltintas kyšio paėmimu stambiu mastu Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Raimundas Palaitis ir Klemensas Rimšelis. Seimo Antikorupcijos komisija tąkart nusprendė, kad jie pažeidė Seimo statutą, moralės ir etikos normas.

Seimo kadencija baigėsi Virginijaus Martišausko kyšininkavimo skandalu. Paaiškėjo, kad jis iš tuomečio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus reikalavęs 20 tūkst. litų kyšio. Politikas buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme. V.Martišauskas prieš kurį laiką nusižudė.

Seimas atsibodo

2003 m. spalį Seimo nario mandato nusprendė atsisakyti tuometis liberalcentristas Rimvydas Vaštakas. Tuo metu jis parlamente jau buvo praleidęs trejus metus.

"Ši mašina – Seimas, Vyriausybė – sukasi visuomenės labui per lėtu tempu. Man pagal savo įsitikinimus nepavyko prisiderinti prie šios mašinos. Aš nematau, kad galiu duoti valstybei naudos ar įvykdyti rinkėjams duotus pažadus", – tuomet aiškino jis. Išėjęs iš parlamento R.Vaštakas tapo laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" direktoriumi.

2004-aisiais, vos išrinktas į Seimą, mandato atsisakė tuometis Ignalinos meras Bronis Ropė, panoręs likti tose pačiose pareigose.

O štai Vilniaus politikas Artūras Zuokas mandato atsisakė dukart. Kaip ir B.Ropė, jis panoro likti Vilniaus meru, o 2009 m. pasitraukė iš Seimo pasipiktinęs, kad valdančioji dauguma atmetė jo ir dar trijų dešimčių parlamentarų siūlymą nuo 2011 m. nustatyti 20 proc. standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą bei sugrąžinti mokesčio lengvatas.

Trūksta moralės, sąžiningumo, padorumo, pagarbos vieni kitiems, taip pat kultūringos, nekorumpuotos veiklos.

2006-ųjų gegužę, po keturiolikos Seimo nario kėdėje praleistų metų, apie pasitraukimą pranešė amžinąjį atilsį Kazys Bobelis. Pagal Valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą išrinktas parlamento senbuvis tada teigė, kad turi labai daug kitų reikalų, kurių pagrindinis – parašyti knygą. K.Bobelis neslėpė nusivylęs Seimu, nes parlamentarai susiskaldę, o viršų paėmę partiniai interesai.

"Daugiau kovota dėl šių dalykų negu dėl moralinių, dvasinių vertybių. Trūksta moralės, sąžiningumo, padorumo, pagarbos vieni kitiems, taip pat kultūringos, nekorumpuotos veiklos. Daugelį Seimo narių labai gerbiu. Ten yra padorių, gerų vyrų, bet yra ir keletas blogų obuoliukų. Jie gadina viso Seimo įvaizdį", – tuomet sakė partijas ne kartą keitęs K.Bobelis.