„Tą projektą tobulinti tikrai reikia. Ir aš manau, kad jis bus patobulintas, (...) kad būtų pateiktas kitas variantas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„Vien jau sprendimas, kad paskirtum ar nušalintum (LRT vadovą – BNS), turi būti daugumos balsai. Tai visi supranta, jog pusė nėra dauguma. Turi būti daugiau kaip pusė. Apie tai buvo kalbama. Tai jeigu vyktų svarstymas, tai komitete tikriausiai taip ir būtų pataisytas (projektas – BNS), bet neišsprendus tos problemos, man atrodo, priėmimas neįmanomas“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Pagal projektą LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš dvylikos.

Vėliau pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš dvylikos.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę kartelę.

BNS rašė, kad dėl politikų veiksmų prieš LRT nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie eteryje taip pat kalba apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.

Mes nekaltinkime žmonių, kad jie turi savo nuomonę ar ją pateikia.

Antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.

Jo organizatoriai viešame kreipimesi reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.

Tokie reikalavimai, pasak J. Oleko, sunkiai suprantami.

„Sunku suprasti, kaip čia ateis žmonės ir pasakys, kad „nesvarstykit vieno ar kito įstatymo“. Tai įstatymai yra teikiami ir svarstomi. Aš manau, kad šitas įstatymas, kurį mes pradėjome svarstyti, jis yra tobulintinas“, – sakė jis.

„Aš nežinau, ar atsiims, ar neatsiims. Nežinau šioje stadijoje, kai jau paleido, jis tapo ne tų teikėjų įstatymas, jis tapo Seimo įstatymu. Tai ar jį galėtų atsiimti teikėjai, ar patobulintą variantą, arba naują variantą pateiktų kiti ir tada būtų svarstomas. Tai tokie variantai yra numatyti mūsų Statute ir tokie variantai yra galimi“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Jis ragino tiek pakeitimus inicijuojančius politikus, tiek jais besipiktinančią bendruomenę atidžiai pasirinkti vieni kitiems išsakomus žodžius.

„Kai man pasiūlo „pasitaisysit savo nekrologą“, tai man atrodo, kad tokie žodžiai nėra tinkami. Ir iš kitos pusės, kaltinimų metimas, kad čia kažkas kažką verčia, mes esame politinės partijos, turime savo pažiūras, dėstykime argumentus. Mes nekaltinkime žmonių, kad jie turi savo nuomonę ar ją pateikia“, – kalbėjo J. Olekas.

Lapkričio pradžioje „aušriečių“ priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.