„Aš sakyčiau, kad jei mokyklos bendruomenė mato tai kaip prasmingą dalyką, drausti nevertėtų rusų kalbos kaip antros, pasirenkamosios kalbos“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.

„Visada laikiau privalumu, kad žmogus turi galimybę mokytis kalbų. Ar tai būtų mūsų kaimynų – latvių, baltarusių, lenkų kalbos, ar vokiečių, prancūzų, ar rusų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Būtinybės atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose nematanti Seimo vadovė teigė, jog būtina keisti mokomąją medžiagą, ją suaktualinti.

Ką tikrai reikėtų keisti ir būtina keisti, tai yra mokomąją medžiagą, tai, kaip dėstoma rusų kalba, kad vadovėliai, mokymo medžiaga atitiktų realijas, atitiktų dabartinę situaciją ir kad joje būtų atspindėta tai, kas vyksta.

„Ką tikrai reikėtų keisti ir būtina keisti, tai yra mokomąją medžiagą, tai, kaip dėstoma rusų kalba, kad vadovėliai, mokymo medžiaga atitiktų realijas, atitiktų dabartinę situaciją ir kad joje būtų atspindėta tai, kas vyksta“, – nurodė ji.

Prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič antradienį Žinių radijui savo ruožtu sakė, kad būtina užtikrinti kitų užsienio kalbų pasirinkimo galimybę, o dėl rusų kalbos staigių pokyčių nereikėtų tikėtis. Prezidentūra trečiadienį patikslino, kad ji nepasisakė už poziciją, jog Lietuvoje reikėtų palaipsniui pasiekti rusų kalbos, kaip antrosios, atsisakymo mokyklose.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą rusų kalba nepatektų.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę, rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko 14 tūkst. 971 šeštos klasės mokinys.

Vokiečių kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis pasirinko 4765, prancūzų – 1814 moksleivių.