Vyriausybė į šias pareigas siūlo Mykolo Romerio universiteto profesorę Lyrą Jakulevičienę, vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gediminą Sagatį.

Prisistatydama L. Jakulevičienė teigė turinti didelę patirtį žmogaus teisių srityje, yra prisidėjusi prie žmogaus teisių organizacijų steigimo, jų stiprinimo, taip pat prisidėjo kuriant nemokamos teisinės pagalbos modelį Lietuvoje, daug bendradarbiavo ir dirbo su tarptautinėmis organizacijomis.

„Ši tarptautinė patirtis tikrai leido man suprasti, pamatyti tuos iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės, teismas nagrinėja ne vienos valstybės, o skirtingų Europos valstybių žmogaus teisių problemas, ginčus. Ta patirtis, manau, yra labai naudinga, nes ji leido man suprasti, kaip valstybės randa tuos sprendimus, kaip subalansuoti individo, visuomenės ir valstybės interesus“, – sakė ji.

L. Jakulevičienė jau du kartus buvo atrinkta pretenduoti į EŽTT teisėjos pareigas.

Tikrai tikiu žmogaus orumo užtikrinimo svarba kiekvienai visuomenei, tikrai tikiu, kad galima rasti pusiausvyrą tarp individo, visuomenės ir valstybės interesų.

„Tikrai tikiu žmogaus orumo užtikrinimo svarba kiekvienai visuomenei, tikrai tikiu, kad galima rasti pusiausvyrą tarp individo, visuomenės ir valstybės interesų“, – pabrėžė ji.

LAT teisėjas Gediminas Sagatys tvirtino matąs didelę prasmę Strasbūro teismo darbe.

„Man, kaip teisininkui, turbūt nėra nieko svarbiau, kaip užtikrinti žmogui galimybę jaustis oriam ir saugiam, pradedant nuo privačios erdvės, baigiant suvokimu, kad valstybė nesikiš be reikalo į tavo teises ir interesus, o jeigu kas nors tai padarys, tave apgins nuo to besikišančiojo“, – sakė jis.

Anot teisėjo, šiandien Vakarų civilizacijai, paremtai žmogaus teisėmis, teisės viršenybės principu, demokratija, kyla daug grėsmių.

„Esu įsitikinęs, kad nuo EŽTT teisėjų išminties didele dalimi priklauso Europos žmonių gyvenimo kokybė ir visas mūsų kontinento saugumas, Tai yra prasmė, dėl kurios aš kandidatuoju, dalyvauju šioje atrankoje norėdamas įnešti savo indėlį į Europos teisinės architektūros kūrimą“, – tvirtino jis.

E. Žiobienė taip pat sakė visą profesinį gyvenimą dirbanti žmogaus teisių srityje. Ji ypač pabrėžė patirtį, įgytą dirbant vaiko teisių apsaugos kontroliere.

„Manau, kad patirtis vaiko teisių srityje yra specifinė ta prasme, kad ji yra labai jautri, bet kartu ir suteikia bei vysto tam tikrus gebėjimus, kada žmogus turi priimti sprendimus jautriais, kartu sudėtingais ir skirtingų grupių interesų suderinimo klausimais“, – teigė ji.

Kandidatus į EŽTT teikia Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu. Seimas priima nutarimą, ar pritaria kandidatūroms.

Vienas iš Lietuvos pasiūlytų trijų kandidatų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bus išrinktas EŽTT teisėjo pareigoms eiti.

Naujasis Lietuvos deleguotas teisėjas pakeis kadenciją baigiantį Egidijų Kūrį.

Europos Žmogaus Teisių Teismas įkurtas pagal 1950 metais priimtą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuo 1998 metų jis tapo nuolat veikiančia tarptautine teismine institucija, kuri nagrinėja fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, skundus.