Kaip numatoma siūlomuose parlamento Statuto pakeitimuose, komisija nagrinėtų vyresnio amžiaus žmonių materialinių ir finansinių gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros bei globos, socialinių paslaugų teikimo klausimus.

Ji taip pat analizuotų, kiek Lietuvoje formuojama ir įgyvendinama valstybės politika valstybės bei savivaldybių lygiu atitinka vyresnio amžiaus žmonių reikmes, socialinį teisingumą, skatina jų socialinę įtrauktį ir stiprina jų socialinę sanglaudą.

Komisija teiktų pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl politikos formavimo, įgyvendinimo tobulinimo.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, komisija padėtų spręsti problemas, kuomet vyresnio amžiaus žmonės susiduria su socialine atskirtimi, diskriminacija, skurdu ir prieigos prie paslaugų trūkumu.

„Svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonių balsai būtų girdimi ir jų poreikiai būtų atstovaujami aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – nurodoma dokumente.

Seimo Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją siūloma sudaryti 2026 metų pavasario sesijos metu.

2022 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 560,6 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių, 2023-iųjų pradžioje – 571,7 tūkst., o 2024 metų pradžioje – 586,9 tūkst. Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje 2024-ųjų pradžioje buvo 2,88 milijono.

BNS rašė, kad praėjusių metų liepą dar praėjusios kadencijos Seimas ėmėsi svarstyti vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.

Šis, be kita ko, numatytų, kad savivaldybėse atsirastų vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatorius, šis asmuo būtų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius rengtų ir įgyvendintų vyresnio amžiaus žmonių politikos programas ir priemones, analizuotų tokių organizacijų padėtį savivaldybėje.