Pagal jų registruotą siūlymą, tokie asmenys negalėtų būti ir politinių organizacijų steigėjais.

„Tiek nuo 2022 metų pradėto Rusijos pilno masto karo Ukrainoje, tiek ir anksčiau Rusija skiria milžiniškas lėšas tam, kad darytų įtaką demokratiniams ir politiniams procesams pasaulyje, o ypač mūsų regione. Šita teroristinė valstybė išnaudoja visas galimybes kištis į mūsų valstybės gyvenimą, ir situacija, kuomet Rusijos piliečiai gali būti Lietuvos politinių partijų steigėjais ir nariais, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigė viena iš projekto iniciatorių Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Anot jos, aiškiausiai esamos situacijos pavojingumą parodė liepos 7 dieną „Redakcijos“ publikuotas žurnalistinis tyrimas „Nemuno aušroje“ – rusų oligarchų patikėtinis“.

Jame atskleista, kad vienas iš dabar valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ steigėjų buvo Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis Alvydas Brusokas, didžiąją dalį savo gyvenimo praleidęs Rusijoje, kur palaikė artimus ryšius su Rusijos oligarchais.

Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, Lietuvai priešiškų valstybių sąrašą yra nustačiusi Vyriausybė, nors jis daugiau skirtas viešųjų pirkimų vykdytojams.

„Bet vis vien ten aiškiai pasakyta – Lietuvai priešiškų valstybių sąrašas, kito sąrašo kaip ir nėra“, – BNS sakė politikė.

Vyriausybės patvirtintame priešiškų valstybių ir teritorijų sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, šiuo atveju aktualiausia yra Rusija, nes kitos valstybės pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimties tvarka.

„Rusijos pilietybę faktiškai gali turėti tik tremtiniai ir tremtinių palikuonys, nes buvo tremtys į Rusiją. Čia ta dviguba pilietybė ir gali pasireikšti“, – BNS tvirtino parlamentarė.

Įstatymo projektu siūloma keisti ir dabartinę tvarką, pagal kurią politinės partijos privalomai Teisingumo ministerijai kiekvienais metais teikia savo narių sąrašą. Siūloma, kad teikiant sąrašą partijos privalėtų pažymėti jų sąraše esančius daugybinę pilietybę turinčius asmenis bei patikslinti jų turimas pilietybes.

Politinių organizacijų įstatymo pataisas registravo devyni Seimo konservatoriai ir socialdemokratė Indrė Kižienė.

D. Asanavičiūtė-Gružauskienė sakė, kad yra parengusi ir Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama uždrausti priešiškų valstybių pilietybę turintiems asmenims finansuoti politinių kampanijų dalyvius.

Tačiau šioms pataisoms registruoti reikia surinkti 36 parašus, nes Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas. Minėti parašai dar renkami.

Kaip skelbė BNS, pradėti diskusiją dėl to, ar priešiškų valstybių pilietybę turintys lietuviai gali dalyvauti politinių organizacijų veikloje, politikus ragino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, dalyvauti politinių organizacijų veikloje gali Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Daugybinės pilietybės turėjimas Politinių organizacijų įstatyme nereglamentuojamas.