Dvi kadencijas iš eilės Lietuvoje turime politinius rekordus: per 2008–2012 m. kadenciją premjeras Andrius Kubilius pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo išbuvo visą kadenciją, o dabar valdantieji socialdemokratai visą valdymo kadenciją su dideliu atotrūkiu karaliauja reitinguose, ko taip pat nebuvo visą nepriklausomybės laikotarpį. Maža to, praėję ir artėjantys rinkimai leidžia manyti, kad silpsta vadinamoji švytuoklė, kai rinkėjai kaskart nusivilia valdančiaisiais ir blaškosi tarp kairės ir dešinės.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius tikina, jog švytuoklė išties nusilpo, nes socialdemokratai išlaiko aukštą autoritetą tarp rinkėjų.

„Švytuoklė sugrįš, tačiau neaišku, po kiek laiko. Galbūt tuomet, kai bus stipresnė opozicija. Švytuoklės principas nebūtinai yra kiekvienuose rinkimuose. Ji galbūt nusilpo, nes socialdemokratai, kaip valdanti partija, tarp rinkėjų išlaiko tikrai aukštą autoritetą. Švytuoklės veikimas priklauso nuo partijų, kurios yra valdžioje, vertinimo ir politikos turinio“, – aiškina A. Krupavičius.

1992 metais Seimo rinkimus triuškinama persvara laimėjo LDDP. 1996 m. švytuoklė suveikė labai ryškiai, ir tąkart rinkimus su ne ką mažesne persvara laimėjo dešinieji. 2000-aisiais švytuoklė vėl persimetė į kitą pusę: krikščionys demokratai apskritai nepateko į Seimą, o konservatoriai negavo nė 10 mandatų. 2004-aisias Seimo rinkimus laimėjo ką tik atsiradusi Darbo partija, skelbusi, kad ateina gelbėti ir konservatorių, ir socialdemokratų esą nualintos Lietuvos. Šiuo atveju švytuoklė suveikė ne „kairė prieš dešinę“, o „naujieji prieš senuosius“ principu. 2008-aisias dešinieji sugrįžo į valdžią, nustūmę į opoziciją ir iki tol valdžiusius socialdemokratus, ir „darbiečius“.

Tačiau 2012 metais buvę valdantieji – konservatoriai-krikdemai ir liberalai, nors ir išstumti į opoziciją, prarado nedaug balsų, palyginti su 2008 metais. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo apie 4,6 proc. mažiau balsų nei per prieš tai buvusius rinkimus, o Liberalų sąjūdis gavo net 2,8 proc. daugiau nei 2008-aisias. Toks nedidelis rinkėjų pasitikėjimo dešiniaisiais sumažėjimas (apie 1,8 proc.) po to, kai šie valdė visą kadencją, leidžia daryti prielaidą, kad vadinamoji švytuoklė ėmė veikti silpniau. Šią prielaidą patvirtina ir pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausos, pagal kurias, jau bemaž visą kadenciją didžiausia valdančiąja partija išbuvę ir savo premjerą turintys socialdemokratai ne tik pirmauja, bet ir su nemažu atotrūkiu lenkia artimiausius konkurentus.

Politologas: ateina laikas, kai valdantieji perrenkami

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki būsimų Seimo rinkimų, Socialdemokratų partijos reitingas siekia daugiau nei 20 proc. Jos atotrūkis nuo artimiausių persekiotojų liberalų yra netoli 10 proc., ir ji dvigubai lenkia opozicinius konservatorius. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog valdantieji socialdemokratai nesitraukia iš reitingų lentelių viršūnių net ir siūbuojami skandalų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis tikina neatsimenantis atvejo, kad iki rinkimų likus mažiau nei metams valdančioji partija turėtų tokį didelį atotrūkį nuo visų kitų.

„Socdemų reitingas, tikėtina, sudarytas iš nemažai potencialių rinkėjų, kurie šią partiją nurodo kaip alternatyvą Nr. 1, tačiau tai nėra tikri rinkėjai. Socialdemokratams labai palankiai susiklostė aplinkybės 2012 m. Seimo rinkimuose, kai buvo du laimėtojai. Darbo partija laimėjo daugiamandatėje, tačiau iš karto buvo susikompromitavusi, per bylos istoriją jų reitingai krito.

Nuo tada socdemai yra viena ryški pagrindinė partija, kuri turi nugalėtojos ir populiariausios partijos efektą. Nemažai žmonių gali rinktis ją vien todėl, kad tai yra populiari partija“, – LRT.lt sako M. Jastramskis.

Savo ruožtu A. Krupavičius svarsto, kad Lietuvoje, matyt, ateina laikas, kai valdžioje esančios partijos yra perrenkamos antrajai kadencijai.

„Dabartinis socdemų populiarumas sietinas su keliais veiksniais. Vienas jų – vyriausybė ir valdančioji koalicija dirba gan stabiliai, socialiniai-ekonominiai rodikliai, jų dinamika yra auganti. Lūkesčiai dėl socialinės-ekonominės situacijos visuomenėje yra didesni, bet visuomenė vertina ir tai, ką kitos partijos darė būdamos valdžioje. Nepaisant to, kad visuomenės lūkesčiai tikrai nėra patenkinami, jie vertinami geriau tarp kitų galimų pasirinkimų. T.y. socdemai ir dabartinė koalicija yra mažiausia blogybė, lyginant su kitais galimais pasirinkimais“, – aiškina A. Krupavičius.

Be to, anot VDU profesoriaus, socdemams aukštus reitingus išlaikyti padeda ir premjeras Algirdas Butkevičius – „nuosaikus, įsiklausantis, diskutuojantis, svarstantis, o kartais – abejojantis ir keičiantis nuomonę.“

Politologo A. Krupavičiaus teigimu, LSDP skandalai esą yra lokalūs ir vieni turintys pagrindą, kiti – neturintys. „Ne visi skandalai susieti su socdemais. Pavyzdžiui, premjero žento istorija, matyt, yra gerokai išpūsta. [...] Kadangi skandalai yra labiau lokalūs, jie nelabai limpa prie socdemų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Kita vertus, politologo žodžiais, nereikia manyti, kad audros viešojoje erdvėje ilgainiui neveiks socdemų reitingų: „Matyt, klausimas, kiek dėl viešų kaltinimų mažės reitingas, yra aktualus. Dar gali būti tam tikras reitingų mažėjimas, bet jis neturėtų būti didelis, veikiau – nežymus.“

Šiemet Seimo rinkimai bus rengiami spalio 9 d.