„Svarbiausia žinia, kad to proceso, kuris bus Baltarusijoje, rinkimais vadinti negalime. Nebereikia laukti, kol įvyks tas farsas, ir tada kažkokius sprendimus politinius daryti. Iš anksto galima preziumuoti, kad nieko bendro su rinkimais tai neturi“, – antradienį po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja kalbėjo parlamento vadovas.

Sausio 26 dieną, praėjus puspenktų metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo Baltarusijoje kilo masiniai protestai, vėl vyks prezidento rinkimai, juos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra pavadinęs „režimo organizuojamu Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo renginiu“.

Baltarusijos opozicijos lyderė teigė besitinkinti, jog tarptautinė bendruomenė nepripažins A. Lukašenkos teisėtu šalies lyderiu.

„Tai, kas įvyks Baltarusijoje sausio pabaigoje, neturi nieko bendro su rinkimais (...) tai bus imitacija, tai bus Lukašenkos ritualas, jo perrinkimas, ir, žinoma, mes skatiname savo partnerius nepripažinti šių vadinamų rinkimų“, – kalbėjo ji.

„Manau, kad Seimas priims rezoliuciją dėl šių vadinamųjų rinkimų nepripažinimo, taip pat bus priimtas Vyriausybės pareiškimas, kad būtų aišku, jog Lukašenka neturi teisės atstovauti“, – akcentavo S. Cichanouskaja.

Ruošiasi galimybių langui

Paskutiniu Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka šalį valdo nuo 1994-ųjų. Politinės partijos, kurioms leidžiama veikti, jį rinkimuose remia.

Be to, Baltarusijos autoritarinis vadovas yra pasirašęs įstatymą, kuris jam visam gyvenimui suteikia neliečiamybę ir praplečia galimybes naudotis valstybės ištekliais, jei šis kada nors atsistatydintų iš prezidento posto.

Septintosios kadencijos siekiantis buvęs kolūkio vadovas stiprino Minsko ryšį su Rusija ir per savo tris valdymo dešimtmečius griežtai dorojosi su bet kokiais pasipriešinimo ženklais.

S. Cichanouskaja pažymėjo, kad kaimyninės šalies demokratinės jėgos yra sunkioje padėtyje, o tolesnė padėtis Baltarusijoje stipriai susijusi su Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.

Nebereikia laukti, kol įvyks tas farsas, ir tada kažkokius sprendimus politinius daryti.

Ji pažadėjo toliau daryti spaudimą režimui, stiprinti pilietinę visuomenę, tautinę tapatybę, baltarusių bei kitų tautų ryšius.

„Mes ruošiamės galimybių langui, kai Lukašenka bus kuo silpnesnis, o mūsų pusė bus pakankamai stipri, kad įveiktų režimą“, – kalbėjo opozicijos atstovė.

Po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol, Baltarusijai buvo paskelbtos Vakarų sankcijos.

Per represijas buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai įkalinti arba pabėgo iš šalies, tuomet iš kaimyninės valstybės pasitraukė ir S. Cichanouskaja.

Siūlo išlaikyti sankcijų status quo

Didelė dalis minėtų asmenų pasitraukė į Lietuvą. Migracijos departamento duomenimis, praėjusių metų gruodžio 1 dieną leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 59 tūkst. Baltarusijos piliečių.

Išskyrus tam tikrus atvejus, šiuo metu taikomomis nacionalinėmis sankcijomis sustabdytas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas.

Ne per Europos Sąjungos sieną atvykstantys baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Pasak S. Skvernelio, esamų ribojimų prasme derėtų išlaikyti status quo.

Jo teigimu, šiuo metu Baltarusijos piliečių integraciją Lietuvoje riboja įtampos dėl sprendimų bei požiūrio.

„Bendruomenė, kuri čia yra, jeigu matytų ilgalaikę perspektyvą, tai integraciniai procesai būtų paprastesni. Kada nėra aiškumo, reikia gyventi ant lagaminų, integracija negali būti sėkminga“, – sakė parlamento vadovas.

Kaip rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos BNS pateikti duomenys, palyginti su 2023-iaisiais, pernai į Lietuvą atvykstančių ir išvykstančių baltarusių srautas sumažėjo kone milijonu.

„Norime daugiau diskutuoti apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šiuo metu tarp mūsų tautų yra šiek tiek įtampos“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

„Matome, kaip režimui palankios jėgos bando mus supriešinti. Jie bando pasėti mintis apie litvinizmą, pasėti blogą nuotaiką, mes turime tai pašalinti“, – akcentavo ji.