- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantieji konservatoriai ėmėsi iniciatyvos, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė.
Po pokalbių su politikais, diplomatais ir politikos ekspertais BNS pateikia svarbiausius argumentus už ir prieš siūlomas permainas.
Politinė tradicija.
Už permainas: Tradiciją reikia keisti, jei ji nėra naudinga valstybei. Dalia Grybauskaitė vietos Briuselyje nusipelnė dėl asmeninių kompetencijų. Lietuva nėra pirmoji Europos šalis, kur tokie ginčai sprendžiami įstatymo pataisomis arba Konstituciniame Teisme – taip buvo Lenkijoje, Rumunijoje ir Suomijoje, o dėmesys šiems klausimams rodo, kad Vyriausybei labiau rūpi europinė darbotvarkė.
Prieš permainas: Konservatoriai taiko dvigubus standartus, siekdami plėsti savo įtaką – jų remiamai D. Grybauskaitei patys užleido vietą Europos Vadovų Taryboje, o iš politinio oponento G. Nausėdos nori šią teisę atimti. Valstybės vadovų įgaliojimų derinimas priklausomai nuo asmenybių ar politinių priklausomybių nedera su Vakarų demokratijos tradicija.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda/Scanpix nuotr.
Konstituciniai įgaliojimai.
Už permainas: Lietuvos santykiai su ES neturi būti laikomi užsienio politikos santykiais, nes ES skiriasi nuo klasikinių tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo tvarka ir jų vykdymu. ES kompetencija tiesiogiai susijusi su Vyriausybės vykdoma nacionaline politika, ES teisės aktus galima taikyti tiesiogiai, jie turi viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Net ir sprendžiant ES užsienio politikos klausimus premjero dalyvavimas nebūtų ydingas, nes pagal Konstituciją Vyriausybė užsienio politiką vykdo kartu su prezidentu. Prezidentas negali priklausyti politinei partijai, todėl nedalyvauja europinių partijų pasitarimuose, kurie dažnai rengiami ir prieš Europos Vadovų Tarybas, tai mažina prezidento, o kartu ir šalies įtaką.
Prieš permainas: Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus. Europos Vadovų Taryba nustato ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, ES yra tarptautinė organizacija – nors ir labai specifinė – todėl negalima nuneigti, kad tai yra užsienio politikos dalis, juo labiau, kad Lietuvoje ES klausimų koordinavimas patikėtas Užsienio reikalų ministerijai. Seimo ar Vyriausybės įvesti apribojimai vykti į Europos Vadovų Tarybą pažeistų prezidento konstitucines teises užsienio politikos srityje. Net jei svarstomi klausimai būtų vykdomosios valdžios reikalai, prezidentas gali juos spręsti, nes yra vykdomosios valdžios dalis, ministrai jam yra atsakingi. Rotuoti prezidentą ir premjerą priklausomai nuo klausimų praktiškai neįmanoma, nes sesijose būna skirtingų temų, Europos Vadovų Taryba yra politinis klubas, o vieno asmens dalyvavimas jame užtikrina tęstinumą. Rotacijos netaiko nė viena ES šalis. Partiškumo nereikia pervertinti, nes vadovai atstovauja valstybėms, ne partijoms, be to, pati I. Šimonytė nėra partijos narė.
Mandato klausimas.
Už permainas: Kuriant ES teisės aktus esminį vaidmenį atlieka Seimas ir Vyriausybė, o ne prezidentas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai gali daryti didelę įtaką ES teisėkūrai. Lietuvos pozicijas tvirtina Seimas ir Vyriausybė, dėl prezidento autonomiškumo nėra galimybių užtikrinti, kad patvirtinto mandato būtų laikomasi, nes prezidentas nėra atskaitingas Seimui. Seimo statuto nuostatos sukonstruotos premjero dalyvavimui Europos Vadovų Taryboje.
Prieš permainas: Praktiniai klausimai dėl to, kaip prezidento įgaliojimai dera su Vyriausybės ir Seimo mandatu, sėkmingai praktiškai išspręsti D. Grybauskaitės prezidentavimo metu, įtvirtinus nuostatą ir praktiką, kad prezidentas vyksta su suderinta Lietuvos pozicija. Europos Vadovų Taryba nepriima teisės aktų, ji priima politinius sprendimus ir gaires, o tai dera su prezidento vaidmeniu. G. Nausėda gavo tautos mandatą, kai įveikė I. Šimonytę prezidento rinkimuose, o rinkimų kampanijos metu nė vienas iš jų neginčijo prezidento įgaliojimų Europos Vadovų Taryboje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų4
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų17
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą3
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu8
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises1
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo31
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...