„Įstatymu įvedama labai progresyvi smurto artimoje aplinkoje apsaugos arba prevencijos priemonė – tai yra smurto apsaugos orderis, kuris, policijos pareigūno sprendimu, leis galimai smurtavusį asmenį iškelti iš gyvenamosios vietos“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

Jo teigimu, nuo 2023 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis įstatymas sukurs galimybę smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims priimti reikalingus, smurtą nutraukti galinčius sprendimus.

„(Smurtą patiriančiam asmeniui – ELTA) 15 dienų bus suteiktas ramybės langas. Per tas 15 dienų su nukentėjusiu asmeniu susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir nukentėjusiam asmeniui pageidaujant bus suteikiama visa būtina pagalba: emocinė, psichologinė, teisinė. Ramybės langas – tas laikotarpis, kada galioja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, – leis smurtą patiriančiam žmogui priimti tam tikrus sprendimus: taikyti kažkokias civilines teisės priemones, gal kitokius sprendimus“, – sakė politikas.

Smurtautojas, skyrus orderį, bus įpareigotas nesiartinti prie smurtą galimai patyrusio asmens. Už pažeidimus – orderio nesilaikymą – yra numatyta administracinė atsakomybė.

„Smurtautojas, skyrus orderį, bus įpareigotas nesiartinti prie smurtą galimai patyrusio asmens. Už pažeidimus – orderio nesilaikymą – yra numatyta administracinė atsakomybė“, – pridūrė jis.

T. V. Raskevičiaus teigimu, įstatymu nustatomas orderis nėra kardomoji priemonė. Taip pat, pasak jo, yra numatomos supaprastinta orderio apskundimo tvarka.

„Siekiant užtikrinti konstitucines teises ir nekaltumo prezumpciją, įstatymu yra labai supaprastina orderio apskundimo procedūra – žmogui, kuris nesutiks su policijos skiriamu orderiu, nereikės kreiptis į teismą. Tiesiog informuos policiją, kad su orderiu nesutinka. Tada policijai numatoma tą orderį pasitikrinti teismine tvarka“,– teigė Laisvės partijai priklausantis parlamentaras.

Visgi T. V. Raskevičius apgailestavo, kad Seimas antrą kartą nutarė iš įstatymo išmesti smurto lyties pagrindu sąvoką. Dalis šią sąvoką kritikavusių parlamentarų būgštavo, esą su tokiu terminu bandoma į nacionalinę teisę perkelti Stambulo konvencijos nuostatas.

Tai, kad Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą be smurto lyties pagrindu sąvokos, T. V. Raskevičius aiškino kaip nesigilinimą į gilumines esančios problemos priežastis.

„Pačios problemos nebeneigiame, tiesiog dabar neigiame gilumines to priežastis: kad yra prieš moterį smurtaujama ne todėl, kad biologiškai tai yra moteris, bet todėl, kad visuomenė su jų lytimi sieja tam tikrus lūkesčius ir stereotipus. Galbūt po 10 metų pradėsime spręsti ne tik problemos pasekmes, bet ir nusitaikysime į jos priežastis“, – sakė parlamentaras.