„Lietuvos atvejis buvo stebimas ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir Jungtinių Valstijų (JAV). Taivane mes steigiame investicinius fondus investavimui į Lietuvą ir investuojame į Lietuvos technologijų įmones. Tikiuosi, kad kitais metais galėsime investuoti dar daugiau“, – Eltai teigė E. Huang.

Taivaniečių atstovo Lietuvoje nuomone, taikydama ekonomines sankcijas Kinija „užpuolė“ Lietuvą. Pasak jo, šioje situacijoje, Lietuva yra aukos pozicijoje.

„Visi matėme kaip Kinija „užpuolė“ Lietuvą, taikydama ekonomines sankcijas ir taip pažeisdama tarptautinę teisę. Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija“, – sakė jis.

Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu.

 

Lietuva – moralinė supergalia

E. Huang tikina, kad komunikacija tarp Lietuvos ir Taivano vyksta keliais sluoksniais. Dėl šios priežasties jis nesiruošia kritikuoti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, nusprendusio nesusitikti su lapkritį Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu. Toks poelgis buvo kritikuojamas viešojoje erdvėje ir Seimo koridoriuose, tačiau E. Huang mano, kad tai tėra įprasta diplomatinė praktika. Atstovybės vadovas tikina, kad J. Wu žavisi Lietuva ir laiko ją moraline supergalia.

„Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu. Aš tikrai nekritikuosiu tik dėl šio vizito. Užsienio reikalų ministras J. Wu laiko Lietuvą moraline supergalia. Nors tai maža šalis, bet jos moralė yra daug didesnė nei daugumos kitų. Tai yra neįtikėtina“, – teigė E. Huang.

Pastarojo teigimu, Lietuva visam pasauliui rodo tinkamą pavyzdį ir paramos Ukrainai klausimu, kuriuo seka ir Taivanas.

„Akivaizdu, kad Lietuva formuoja visos Centrinės Rytų Europos nuomonę, tad tik prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjome taikyti mūsų gaminamų puslaidininkių sankcijas Rusijai. Mes jiems nesudarome galimybių naudotis pažangiais taivanietiškais lustais. Manau, kad čia didelis žingsnis, nes Taivanas yra didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje, tad tokiu būdu mes ribojame Rusijos pajėgumus“, – tikino taivaniečių atstovas.

Puslaidininkių plėtra Lietuvoje

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje atidaryta dar 2021 m. Savo ruožtu E. Huang tikina, kad, siekiant vystyti šalių prekybinius santykius, vienas iš raktinių elementų dėl kurių gali bendradarbiauti Vilnius ir Taipėjus yra puslaidininkiai.

„Naudojantis Taivano puslaidininkiais, Lietuva gali gauti daug privalumų ir augti technologiškai. Būtent dėl šios priežasties, mes norime plėsti veiklą šioje srityje, norime padėti draugams lietuviams. Privalome padėti jums susikurti technologijų galimybes sau“, – sakė jis.

Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja.

 

Pasak atstovo, lietuviškos įmonės „Teltonika“ ir ITRI (Taivano pramonės technologijų tyrimų institutas) bendradarbiavimas yra vienas reikšmingiausių šiuo metu vykdomų bendrų projektų. Projektas suskirstytas į kelias pakopas, o pirmoji jų buvo baigta lapkričio mėnesį. Jis nurodo, kad „Teltonika“ svarsto investuoti apie 5 mln. eurų į papildomo 50 tūkst. kv. m. objekto statybą Lietuvoje ir samdys apie tūkstantį darbuotojų, kurie dirbs puslaidininkių pramonėje.

„Puslaidininkiai yra naujoji XXI a. nafta. Laimei, mes tiekiame daugiau nei 60 proc. puslaidininkių visame pasaulyje. Tai yra pagrindinis Taivano lobis ir mes esame nusiteikę padėti Lietuvai, „Teltonikai“. Taip nusprendėme dėl turimo tarpusavio politinio pasitikėjimo“, – sakė jis, pabrėždamas, kad puslaidininkių klausimu Taivanas taiko itin aukštus demokratijos standartus bendradarbiauti norinčioms valstybėms.

„Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja“, – akcentavo E. Huang.

Paklaustas, kodėl šiuo metu tariamasi dėl Taivano lustų gamyklos statybų Vokietijoje, ne Lietuvoje, Taivaniečių atstovybės vadovas aiškina, kad tai skirtingi atvejai. Tačiau jis akcentuoja, kad Vokietijos ekonomika šiuo metu yra pažangesnė tokios gamyklos įkūrimui.

„Taivane vienai pažangiai gamyklai reikia bent 4 tūkst. inžinierių. Vokietija yra daug stipresnė ekonomiškai, tad elektros, žmogiškųjų resursų, technologijų reikalavimai bus daug aukštesniame lygyje“, – dėstė E. Huang.

„Tačiau šie atvejai skiriasi. Vokietijoje bus plečiama Taivane įsikūrusi plieno kompanija, o Lietuvos atveju yra investuojama į lietuvišką įmonę, siekiant padėti jums kurti savo pačių technologiją su Taivano pagalba. Norint investuoti, mums reikia būti tikriems, kad visi reikalavimai bus išpildyti. Puslaidininkių pramonė yra dar nauja Lietuvai“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie „Teltonikos“ projektą.

Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų autoritarizmo pergalę pasaulyje

Europoje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, įtampos nerimsta ir Pietų Kinijos jūroje. Taivanui didžiausia rizika išlieka Kinija. E. Huang tikina, kad Taipėjus yra pasiruošęs gintis nuo galimo agresoriaus.

Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos.

 

„Mes nuolat stebime situaciją. Jie (Kinija – ELTA) daug kartų siuntė savo karinius laivus, kad apiplauktų aplink Taivaną, statė savo karinę techniką. Jų karinės technikos skaičius auga, agresyvėja veiksmai. Tačiau Taivanas turi labai stiprią gynybą“, – sakė atstovybės Lietuvoje vadovas.

„Mes labai ištobulinome savo karinę techniką, turime vienas pažangiausių raketų pasaulyje. Pritaikėme labai daug JAV ginkluotės prie savosios. Dabar baigėme savo pirmąjį karinį povandeninį laivą, planuojame statyti daugiau. Mes nuolat investuojame į savo ginkluotę ir gynybą“, – kalbėjo taivaniečių atstovas.

Tačiau, pasak atstovybės Lietuvoje vadovo, gynybos klausimu Taivanas dar turi ko pasimokyti iš Lietuvos.

„Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos. Manau, kad jūsų šauktinių sistema yra pasiteisinusi ir skatina jaunus žmones pasirengti ginti savo šalį“, – tikino E. Huang.

Anot taivaniečių atstovo, Kinijos ir Rusijos tarpusavio bendradarbiavimas kelia riziką visam pasauliui ir neturi jokių limitų. E. Huang mano, kad karas Ukrainoje gali būti susijęs su tolimesniais Kinijos veiksmais Taivano atžvilgiu, tad jie aktyviai palaiko ir remia Kyjivą.

„Čia nėra jokių limitų. Jie yra pasiryžę bet kokiam bendradarbiavimui. Mes jaučiame ryšį tarp situacijų Ukrainoje ir Taivane. Manome, kad jeigu Ukraina pralaimėtų, tai paskatintų Kiniją rizikuoti ir pulti“, – sakė jis.

„Rusijos laimėjimas reikštų autoritarizmo laimėjimą. Mes tikimės, kad Ukraina laimės ir palaikome ją“, – pabrėžė E. Huang.